Ekspozicijoje pristatomi istoriniai dokumentai ir fotografijos,
atspindinčios praėjusiame amžiuje sovietų valdžios vykdyto ukrainiečių
tautos genocido detales, pranešė Lietuvos gyventojų genocido ir
rezistencijos tyrimo centras.
Apsilankę muziejuje, Lietuvos ir Ukrainos prezidentai pagerbė žuvusiųjų
atminimą prie paminklo sovietų okupacijos aukoms.
Kalbėdamas ten susirinkusiems žmonėms, prezidentas Valdas Adamkus
pabrėžė, kad labai sunku rasti tinkamų žodžių, kurie apibūdintų visas šias
aukas, žmonių išgyvenimus ir skausmą.
„Lietuvos žmonės irgi skaudžiai patyrė sovietinės sistemos, kuri
nesirinkdama griovė žmonių likimus ir svajones, naikino ir luošino tautas,
barbariškumą“, - Prezidento spaudos tarnybos pranešime spaudai cituojamas
šalies vadovas.
V.Adamkus pažymėjo, kad tokias parodas ir ekspozicijas turėtų aplankyti
ne tik turistai, bet ir kuo daugiau Lietuvos žmonių, ypač jaunimas.
Prezidentas taip pat priminė, kad jau po dešimties dienų Lietuva minės 1948
metų trėmimų šešiasdešimtmetį, kas įpareigoja dar aktyviau siekti šių
nusikaltimų žmoniškumui įvertinimo.
Ukrainos prezidentas V.Juščenka teigė lenkiantis galvą prieš visas
totalitarizmo aukas. Prisimindamas 1932-1933 metais šioje šalyje sukeltą
badmetį, Ukrainos vadovas pažymėjo, kad jo šalis tuomet neteko didžiosios
dalies savo ateities. Jis taip pat pabrėžė, kad lietuviai puikiai žino, kas
yra totalitarinių režimų teroras, nes visų jų prigimtis yra bendra.
„Mes esame solidarūs ir pritariame Lietuvos išsakytam vertinimui, kad
visi šie įvykiai buvo nusikaltimas prieš žmoniją“, - sakė V.Juščenka.
Sovietinio totalitarinio režimo metais Ukraina patyrė tris sunkius
badmečius: 1921-1923 metais, 1932-1933 metais, 1946-1947 metais, tačiau
antrasis buvo pats didžiausias.
Didysis Ukrainos badas - holodomoras - prasidėjo 1932-ųjų balandį ir
truko iki 1933-iųjų lapkričio. Šiuo laikotarpiu sovietų valdžia nustatė
praktiškai neįgyvendinamus grūdų paruošų planus, buvo siekiama, kad
valstiečiams visai neliktų ko valgyti. 1932 metų pabaigoje ištisi Ukrainos
kaimai ir rajonai buvo paversti izoliuotais badaujančiais getais.
Per šiuos 17 mėnesių Ukrainoje žuvo keli milijonai žmonių. Tikslus aukų
skaičius nežinomas iki šiol, nes po kelerių metų vykusio Sovietų Sąjungos
gyventojų surašymo duomenys Ukrainoje buvo suklastoti. Istorikų vertinimu,
1933-iųjų pavasarį Ukrainoje kas minutę iš bado mirdavo 17 žmonių,
tūkstantis žmonių kas valandą, 25 tūkstančiai - kas dieną.
Badas apėmė beveik visą dabartinės Ukrainos teritoriją. Jo išvengė tik
dabartinės Vakarų Ukrainos, tuo metu įėjusios į Lenkijos sudėtį, gyventojai.
Šie įvykiai Ukrainoje pirmąsyk teisiškai įvertinti tik 20 amžiaus
devintajame dešimtmetyje: Ukrainos išeivijos pastangomis sukurta JAV
Kongreso komisija 1986 metais mirtį iš bado 1932-1933 m. Ukrainoje pavadino
genocidu.
2006 metais Ukrainos parlamentas priėmė įstatymą, kuriuo holodomoras
pripažintas ukrainiečių tautos genocidu. Ukrainos holodomorą pripažįsta ir
vis daugiau pasaulio valstybių. Atitinkamus aktus jau priėmė 17 valstybių,
tarp jų ir Lietuvos Seimas.
Ukrainos prezidentas 2008-uosius paskelbė Ukrainos 1932-1933 m.
holodomoro aukų atminimo metais.
Tarptautinio labdaros fondo „Ukraina 3000“ parengta paroda Genocido aukų
muziejuje bus eksponuojama iki birželio 20 dienos.