Laisvės vėjas Kaune skriejo greičiausiai (V) (nuotraukos)

„Kai 1988 metų pradžioje savo dėdei, tuomečiam Australijos centrinio banko Chemijos laboratorijos vadovui Kęstučiui Lynikui, ištariau, jog mūsų šaliai po kelerių metų reikės savos valiutos, jis net atsilošė iš nuostabos – iš kur tokios mintys?! Atsakiau, jog yra kuriamas judėjimas, kuris atves Lietuvą į laisvę“, – prisiminė Kauno deputatų klubo viceprezidentas, buvęs aktyvus sąjūdininkas Julius Baltrukonis.

Šie žodžiai, lyg taiklaus šaulio paleista strėlė, įsmigo į dešimtuką, nors prieš dvidešimtmetį nepriklausomybė, litas atrodė tik tolima, realybe nedvelkianti vizija.

Vis dėlto visuomenė jau tada budo iš gilaus miego. Po 1987 metų mitingo Vilniuje, pasmerkusio Lietuvą į prarają nugramzdinusį 1939-ųjų Molotovo-Ribentropo paktą, galingas atgimimo jausmas skverbėsi į žmonių sąmonę, traiškydamas prisitaikėliškumo pančius.

Reikėjo organizacijos, kuri juos sutelktų.

1988-ųjų birželio 3 dieną įkūrus Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdį (LPS), lygiai po savaitės ėmė veikti ir Kauno sąjūdžio iniciatyvinė grupė.

Prasidėjo didingas laikmetis su drąsiais mitingais, trispalvių jūromis, ugningomis dainomis, užgultais televizorių ekranais, eilėmis prie kioskų, kuriuose būdavo galima įsigyti spaudą, skleidžiančią pusę šimtmečio draustą informaciją.

Tūkstančiai kauniečių savo darbovietėse būrėsi į Sąjūdžio grupes. Žmonės gyveno politika – su paskutinėmis naujienomis kėlėsi, valgė, gulė.

„Mūsų miesto sąjūdininkai išsiskyrė radikalumu – būtent laikinojoje sostinėje buvo garsiausiai kalbama apie visišką atsiskyrimą nuo Sovietų Sąjungos“, – prisiminė J.Baltrukonis, tuo metu buvęs Žemės ūkio statybos projektavimo instituto LPS grupės vienas lyderių.

Kauno sąjūdžio kovos su komunistų nomenklatūra krikštas įvyko 1988 metų birželio 25 dieną. Buvo surengtas didelis mitingas prie miesto valdžios citadelės Vykdomojo komiteto.

Vietos tarybiniai veikėjai užsimojo statyti K.Požėlos rajono kompartijos komiteto pastatą J.Gruodžio gatvėje, kuris būtų palaidojęs šešėlyje Šv.Gertrūdos bažnyčią.

Piketo metu mieste pirmąsyk suplevėsavo lietuviškos vėliavos. Stebint LKP Centro komiteto Ideologinio skyriaus vedėjui Justui Vincui Paleckiui, aukštiems Kauno valdininkams, nuskambėjo maldos namus ginančios kalbos.

Kauno sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, architektas Algirdas Kaušpėdas prisipažino su bendražygiais jautęsis nejaukiai: pirmą viešą sambūrį organizavę sąjūdininkai nežinojo, kokia bus jėgos struktūrų, visuomenės reakcija.

Mobilizuotos sovietinio saugumo ir milicijos pajėgos telkėsi Savanorių prospekte, bet piketuotojų vaikyti nedrįso. Žmones į gatves išvedęs Sąjūdis iškart pasiekė svarią pergalę – bažnyčią užgožti grasinusios statybos buvo sustabdytos.

Sąjūdis veikė kartu su Žaliųjų judėjimu, kuris tuo metu irgi buvo galinga jėga.

Kauno žaliųjų bendrijos „Atgaja“ ekologinis protesto žygis sulaukė didžiulio atgarsio – į mitingą, 1988 metų rugpjūčio 2 dieną įvykusį Nemuno ir Neries santakoje, susirinko per 50 tūkst. žmonių.

Tokios akcijos sovietinę administraciją privertė spręsti aplinkos užterštumo problemas.

Į jas drauge su žaliaisiais įsitraukė sąjūdininkai, inicijavę Kauno valymo įrenginių Marvelėje projektą.

„Atgajos“ žygis prieš tuometės valdžios vykdomą ekologinį genocidą turėjo ir ryškų politinį atspalvį.

Per savaitę šalį sudrebino net 11 mitingų – tai stipriai budino žmonių sąmonę“, – pasakojo prie vandenvalos projekto prisidėjęs ir ne kartą jį tobulinęs J.Baltrukonis.

1991 metų gegužę, jau paskelbus nepriklausomybę, šalis neteko vienos iškiliausių asmenybių – Žaliųjų judėjimo pradininko Sauliaus Griciaus (1963 – 1991), kuris nuvertė kalnus, kovodamas prieš gamtos niokojimą.

Garsus žaliųjų žygis sutapo su Kauno sąjūdžio spaudos gimimu – 1988 metų rugpjūčio 1 dieną pasirodė pirmasis „Kauno aido“ numeris.

Laikraštis beregint tapo populiarus. Žmonės per porą valandų išpirkdavo visą 20 tūkst. egzempliorių tiražą, nors „Kauno aidas“ buvo palyginti brangus – kainavo 50 kapeikų, kai tuo tarpu kompartijos pozicijas atspindinčią „Kauno tiesą“ buvo galima įsigyti vos už 3 kapeikas.

Per spaudą žmonės sužinodavo, kur ir kada vyks mitingai, protesto akcijos, svarbių istorinių įvykių minėjimai.

Kaunas pasižymėjo radikalumu

Savo laikraštį turinčio Kauno sąjūdžio balsas skambėjo vis stipriau, o kartu augo ir jo įtaka visam judėjimui.

Kauniečiai buvo vieni ryžtingiausių, 1989 metų vasario 15 – 16 dienomis svarstydami deklaracijos, kuri buvo priimta mūsų mieste vykusioje LPS Seimo sesijoje, tekstą.

Kai kurie Sąjūdžio vadovai iš Vilniaus abejojo, ar verta rūstinti valdžią ir pasirinkti radikalų dokumento variantą.

Po ilgų svarstymų priimtos deklaracijos žodžiai sukėlė audrą: nors 1939 – 1940 metais Vokietija ir SSRS, slaptu susitarimu, ultimatyvia prievarta aneksavo Lietuvos valstybę, juridinis tarptautinis jos pripažinimas tebegalioja, o Sąjūdis reiškia tautos ryžtą taikiu būdu atkurti savo teises.

Tą pačią dieną Karo muziejaus sodelyje buvo pašventintas Laisvės paminklas, o į mitingą susirinko net 300 tūkst. žmonių, užtvinkdę Vienybės aikštę ir aplinkines gatves.

Tapo aišku, jog Komunistų partijos propaguotu suverenitetu SSRS sudėtyje nebus apsiribota.

Ieškojo tarptautinės paramos

Išeivijos lietuviai pasaulyje platino žinias apie mūsų šalį, neteisėtą jos įjungimą į Sovietų Sąjungą, kviesdami paremti siekį ištrūkti iš tautų kalėjimu pramintos imperijos.

„Dėl pagalbos galėčiau apsispręsti tik tada, kai savo akimis pamatysiu jūsų kraštą“, – pareiškė vienas pirmųjų užsienyje ledus lietuviams pralaužęs Australijos senatorius Jimas Shortas.

Vienas Australijos lietuvių bendruomenės lyderių, centrinio banko Chemijos laboratorijos vadovas K.Lynikas drauge su vietos tautiečiais ir savo sūnėnu, Kauno sąjūdininku Juliumi Baltrukoniu, 1989 metais suorganizavo J.Shorto kelionę į Vilnių.

Ten jis susitiko su Sąjūdžio lyderiais ir sujaudintas troškimo atkurti prieš pusę amžiaus sutryptą laisvę, dėjo pastangas, kad Australija ištiestų Lietuvai ranką.

Būtent po J.Shorto vizito 1989 metų rudenį australų vyriausybė pareiškė smerkianti Lietuvą prarijusį Molotovo-Ribentropo paktą ir nepripažįstanti jos įtraukimo į SSRS.

Vėliau tą patį nutarė ir Australijos senatas.

Moralinio palaikymo ženklai iš užsienio Sąjūdžiui, visuomenei buvo reikalingi kaip oras – jie skatino nenuleisti rankų ir iki galo eiti pirmyn.

Sąjūdžiui 1990 metais laimėjus rinkimus į Kauno savivaldybę, laikinajai sostinei netgi itin sunkiomis sąlygomis pavyko pasiekti diplomatinių ir ekonominių laimėjimų.

1991 metų pavasarį tuomečio vicemero Sauliaus Griciaus pastangomis buvo užmegzti ryšiai su Tiumene.

Balandžio 4 dieną Rotušėje buvo pasirašyta giminystės sutartis tarp Kauno ir šio Rusijos miesto.

Rusai nesuprato, kad pagal tarptautines normas tarpusavyje susigiminiuoti gali tik nepriklausomų, lygiateisių valstybių miestai.

Tokia sutartimi Tiumenės vadovai pripažino, jog Kaunas – laisvos šalies miestas, nors Lietuva kaip valstybė tada dar nebuvo pripažinta.

Turtingas gamtos ištekliais Sibiro miestas giminingu tapusiam Kaunui skyrė tonas benzino.

* * *

1988 m. birželio 10 d. – Architektų namuose įsikuria miesto Sąjūdžio iniciatyvinė grupė.

1988 m. birželio 25 d. – pirmasis Kauno sąjūdininkų organizuotas mitingas prie Vykdomojo komiteto, surengtas siekiant apsaugoti Šv.Gertrūdos bažnyčią nuo kompartijos padalinio, kuris visiškai užgožtų maldos namus, statybos.

1988 m. rugsėjis – įkuriama Kauno sąjūdžio sekmadieninė lietuvių kultūros mokykla.

1988 m. spalio 9 d. – džiūgaujant šimtatūkstantinei miniai, virš Karo muziejaus bokšto po pusės amžiaus pertraukos vėl suplevėsuoja trispalvė, pašventinta miesto Arkikatedroje bazilikoje.

1988 m. lapkričio 19 d. – miesto sąjūdininkai pradėjo akciją dėl Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo. VDU pradėjo veikti 1989 m. rugsėjo 1 d.

1989 m. vasario 16 d. – LPS Seimo sesija Kaune priėmė deklaraciją dėl nepriklausomybės. Tą pačią dieną Vienybės aikštėje atidengta Laisvės statula.

1989 m. rugpjūčio 23 d. – Kaune, kaip ir visoje Lietuvoje, organizuojamas laisvės siekį išreiškęs, Maskvos isteriją sukėlęs Baltijos kelias.

1990 m. vasario 24 d. – rinkimus į Aukščiausiąją Tarybą laimi visi 16 Kauno sąjūdžio iškeltų kandidatų.

1990 m. kovo 24 d. – triuškinanti sąjūdininkų pergalė rinkimuose į Kauno savivaldybę (laimėta 87 proc. mandatų).