Kelias valandas trukusius pirminius tyrinėjimus Radvilėnų plente esančiose žydų kapinėse atliko privačios bendrovės „Geotec“ įkūrėjas bei savininkas Amitas Ronenas. Kartu su kolegomis sostinėje Neries pakrantes žvalgęs ir tariamai esančių kapinių ieškojęs specialistas į Kauną atvyko vietos žydų bendruomenės kvietimu.
„Esu žydas, todėl man labai svarbu padėti nustatyti istorinę tiesą, surasti vietą, kurioje galbūt palaidotos masinių žudynių aukos. Tai darau ne dėl pinigų, bet iš širdies“, - lrytas.lt sakė A.Ronenas.
Remtasi liudininkės pasakojimu
Specialistas iš Izraelio gana ilgai, vaikišką vežimėlį primenančiu grunto radaru (GPR) tyrė kapinių teritoriją, kurioje pasak liudininkų pirmosiomis nacistų okupacijos dienomis vokiečiai galėjo užkasti itin žiauriai „Lietūkio“ garažų kieme nužudytus žydus.
Prie pat kapinių gyvenusios liudininkės teigimu, vokiečių kareiviai buvo apsupę teritoriją, vietos gyventojams neleido išeiti iš namų. Moteris tvirtino iš tolo mačiusi, kaip kapinių pakraštyje
buvo kasama duobė, o vėliau atvažiavo du dengti sunkvežimiai. Teigiama, kad vietoje, kurioje galėjo būti palaidoti nukankinti žydai, kurį laiką buvo žemių kauburys.
Aptiko kadaise kastas duobes
Specialiu georadaru dirvos struktūrą tyręs A.Ronenas aptiko dvi vietas, kuriose gali būti palaidoti žmonės.
„Šiame lauke radaras aptiko kasimo žymes, pradėjus tirti detaliau, aptikta maždaug 6 metrų ilgio ir 6 metrų pločio kažkada kasta duobė. Jos kraštai nėra lygūs, ko gero buvo kasama kastuvais. Negaliu tvirtinti, kad tai kapavietė, - į šį klausimą turėtų atsakyti archeologai“, - sakė A.Ronenas.
Dar viena vieta, kurioje galimai buvo palaidoti nacistų ir jų koloborantų nukankinti žydai aptikta kapinių pašonėje esančios laukymės pakraštyje. Čia, pasak A.Roneno, prietaisai aiškiai parodė buvus nemažos, maždaug dviejų metrų gylio duobės.
Surinktą informaciją specialistas žada analizuoti grįžęs į Izraelį. Po kelių mėnesių jis ketina vėl apsilankyti Kaune, atsivežti papildomos aparatūros ir jos pagalba tiksliai nustatyti aptiktų kasinėjimo zonų ribas.
Tiesą turės nustatyti archeologai
„Manau, jog norint nustatyti istorinę tiesą, būtina atlikti archeologinius kasinėjimus. Tada taptų aišku, kiek žydų čia palaidota, koks buvo jų amžius bei lytis. Galbūt specialistams pavyktų identifikuoti kai kurių aukų tapatybes“, - lrytas.lt sakė Kauno Žydų bendruomenės vadovas Gercas Žakas.
Apie tai, kad kapinių teritorijoje esančioje laukymėje būtina atlikti išsamius tyrimus tvirtino ir Kauno religinės Žydų bendruomenės reikalų tvarkytojas Mauša Bairakas. Pasak jo, šioje vietoje pirmosiomis nacių okupacijos dienomis galėjo būti palaidotos ne tik žudynių „Lietūkio“ garažuose aukos, tačiau ir kiti pogromų metu nužudyti žydai.
„Nors žydų papročiai neleidžia kasinėti kapų, tačiau čia visai kas kita. Žmonės buvo žiauriai nukankinti, ne palaidoti, o paprasčiausia sumesti į duobę ir užkasti. Vardan istorinės tiesos būtina atlikti kasinėjimus. Jeigu spėjimai pasitvirtins ir palaikai bus rasti, darbo galės imtis teisėsaugininkai ir teismo medicinos ekspertai“, - sakė M.Bairakas.
Nukankino apie 50 žydų
1941 metų birželio 27 dieną Kauno centre, „Lietūkio“ bendrovės garažų teritorijoje buvo ypač žiauriai nukankinta apie 50 žydų.
Remiantis išlikusiais liudininkų pasakojimais, į kiemą jėga suvaryti žydai buvo talžomi metaliniais strypais, jiems į gerkles grūdamos gaisrininkų žarnos, o vanduo pilamas tol, kol žmonės uždusdavo. Leisgyvės aukos buvo užmušamos talžant galvas laužtuvais.
Įvairių šalių istorikai iki šiol nesutaria, kas vykdė bei organizavo žudynes. Spėjama, kad žydus žudė nacistų suburti Kauno gyventojai. Išlikusiose nuotraukose, kurias kai kas vadina montažu, matosi žiūrovų minia, atokiau stovintys vokiečių kareiviai ir civiliais rūbais vilkintys budeliai, strypais talžantys gulinčias aukas.
„Jau yra žinoma apie dešimt nužudytų žydų pavardžių, mūsų žiniomis iš viso „Lietūkio“ garažų kieme buvo nukankinta apie 50 žydų. Žmonės buvo gaudomi baltaraiščių gatvėse ir žudomi. Šių aukų tuomet niekas neskaičiavo. Motyvai, kodėl buvo žudomi žydai manau aiškūs, - dėl to, kad jie buvo žydai“, - sakė Kauno krašto judėjų religinės bendruomenės vadovas Josifas Tacas.
„Lietūkio“ garažuose įvykusios skerdynės davė pradžią masiniam žydų naikinimui Lietuvoje. Apytikriais duomenimis, Antrojo pasaulinio karo metu vokiečių naciai ir jiems talkinę lietuvių kolaborantai išžudė apie 95 procentus anuomet gausios bei įtakingos Kauno žydų bendruomenės.