Trokštantys išsiaiškinti neva nuslėptas tikrąsias 1943 metų liepos 4
dieną žuvusio W.Sikorski mirties aplinkybes tyrėjai nori ekshumuoti Krokuvos
Vavelio pilies kriptoje palaidotus generolo palaikus.
Pasak tyrimą siekiančio atlikti Krokuvos Jogailos universiteto teismo
medicinos eksperto Adamo Grosso, netgi po tokio ilgo laiko
ištyrus palaikus galima gauti svarbios informacijos.
„Ištyrę palaikus galėtume pasakyti, ar generolas buvo nušautas, ar mirė
nuo sužalojimų, patirtų sudužus lėktuvui“, - sakė A.Grossas.
Kiti laikosi atsargesnio požiūrio.
„Privalome nuodugniai apsvarstyti (šį reikalą) ir teisingą sprendimą
priimti ne šiandien ir ne rytoj“, - žurnalistams praeitą ketvirtadienį sakė
kardinolas Stanislawas Dziwiszas, Vavelio kriptų
saugotojas.
Kad būtų galima ekshumuoti W.Sikorskio palaikus, taip pat reikalingas
generolo šeimos sutikimas.
W.Sikorskis žuvo Gibraltare, kai Didžiosios Britanijos karališkųjų oro
pajėgų (RAF) lėktuvas nukrito į jūrą iškart po pakilimo.
Į Britaniją turėjęs skristi lėktuvas buvo be gedimų atskridęs iš Artimųjų
Rytų, kur W.Sikorskis inspektavo lenkų pajėgas.
Iš septyniolikos lėktuvu skridusių žmonių išsigelbėjo tik patyręs čekų
pilotas, kuris tyrėjams sakė, jog buvo užsikirtusi bombonešio „Liberator“
vairalazdė.
Po kelių dienų RAF apklaustas teismo medicinos ekspertas sakė, jog
žuvusieji patyrė „galvos ir kitas daugybines traumas“ ir teigė, jog jie žuvo
sudužus lėktuvui.
Atlikus tyrimą buvo pripažinta, kad lėktuvas tapo „nevaldomas dėl
priežasčių, kurių nustatyti neįmanoma“. Šis sprendimas buvo įrašytas
oficialaus tyrimo byloje.
Tuo tarpu savaitraštyje „Wprost“ paskelbtame straipsnyje tikinama, kad
generolą britų nurodymu neva likvidavo lenkų smogikai.
Savaitraštis rašo, kad būtent britai permetę lenkų sąmokslininkus į
Gibraltarą, o po įvykdytų žudynių organizavę jų grįžimą į Britaniją, ir kad
jie esą taip pat atsakingi už lėktuvo katastrofą, kuriuo skridęs W.Sikorskis
su savo palydovais.
Be to, britai sunaikinę visus dokumentus, kurie galėtų atskleisti tikrąją
lenkų generolo mirties priežastį. Maža to, vėliau anglų kariškiai taip pat
nužudę keturis savo karininkus ir lenkų kurjerį iš Varšuvos Janą Gralewskį.
Daugelis su W.Sikorskio žūtimi susijusių faktų paskatino sąmokslo
teorijas, kurios klesti jau daugelį dešimtmečių.
Įtarimą kelia paskutinysis ir dar du anksčiau įvykę nepaaiškinti
incidentai, susiję su generolą skraidinusiais lėktuvais, taip pat faktas,
jog 1943 metų liepos 4 dieną Gibraltare buvo nutūpęs Sovietų Sąjungos
diplomatinis orlaivis. Be, to daugelis Didžiosios Britanijos dokumentų,
susijusių su W.Sikorskio žūtimi, iki šiol yra įslaptinti.
Pasak Varšuvos universiteto istoriko Pawelo Wieczorkiewicziaus, dėl šio įvykio abejonių beveik nekyla, net jeigu jis negali
pagrįsti savo teiginių.
„Generolas buvo nužudytas, - P.Wieczorkiewiczius sakė naujienų agentūrai
AFP. - Buvo gautas įsakymas iš Maskvos, kuris buvo įvykdytas susitarus su
britais, ir nesvarbu, kas iš tikrųjų jį įvykdė.“
„Britai pasirūpino, kad šis įvykis atrodytų kaip nelaimingas
atsitikimas“, - pridūrė istorikas.
Pasak P.Wieczorkiewicziaus, neseniai Varšuvos politechnikos universitete
sukurtas įvykio modelis parodė, jog lėktuvas „Liberator“ paprasčiausiai
nutūpė ant vandens.
„Nutūpus ant vandens nežūstama - blogiausiu atveju galima atsipirkti
mėlynėmis“, - sakė istorikas.
W.Sikorskis žuvo tvyrant įtampai tarp generolo vadovaujamos Lenkijos
vyriausybės tremtyje ir Sovietų Sąjungos, kuri oficialiai buvo jos
sąjungininkės kare prieš nacistinę Vokietiją.
1939 metais Adolfas Hitleris susitarė su Josifu Stalinu užpulti Lenkiją
ir pasidalyti jos teritoriją. Ši agresija įžiebė Antrąjį pasaulinį karą.
Po nacių ir sovietų įsiveržimo tų metų rugsėjį, Lenkijos vadovai toliau
vadovavo ginkluotam pasipriešinimui. Iš pradžių vyriausybė tremtyje rezidavo
Prancūzijoje, o 1940 metais šalį užėmus vokiečiams persikėlė į Britaniją.
Berlyno ir Maskvos paktas žlugo 1941 metais, A.Hitleriui užpuolus Sovietų
Sąjungą. W.Sikorskis atsidūrė toje pat barikadų pusėje, kaip ir jo buvęs
priešas J.Stalinas.
W.Sikorskis pamynė savo išdidumą ir pradėjo derybas su sovietais dėl
šimtų tūkstančių lenkų karo belaisvių perdavimo Lenkijos karinėms pajėgoms.
Tačiau 1943 metų balandį naciai prie Katynės aptiko masines 1939 metais į
sovietų nelaisvę pakliuvusių lenkų karių, kurie buvo išžudyti 1940 metais,
masines kapavietes.
J.Stalinas dėl žudynių apkaltino nacius, tačiau W.Sikorskis pareikalavo,
kad Raudonasis Kryžius atliktų tyrimą.
Sovietai apkaltino generolą bendradarbiaujant su A.Hitleriu, nutraukė
santykius su Londone įsikūrusia Lenkijos vyriausybe ir pradėjo kurti
komunistinę administraciją, kuri turėjo būti paskirta Lenkijoje nugalėjus
nacius.
Kompromisų nepripažįstančio W.Sikorskio pozicija sukėlė rūpesčių
sąjungininkams. Karą tęsiantiems Londonui ir Vašingtonui geri santykiai su
Maskva buvo daug svarbesni negu sovietų pripažinimas kaltais dėl Katynės
žudynių.
Žuvus generolui, Lenkijos vyriausybės tremtyje autoritetas sumenko, todėl
Londonui ir Vašingtonui 1943 metų lapkritį buvo lengviau susitarti su
J.Stalinu. Sąjungininkai pripažino teisėtu sovietų įvykdytą Lenkijai prieš
karą priklausiusių teritorijų užgrobimą.
W.Sikorskis buvo palaidotas Britanijoje lenkų karių kapinėse. Netgi po
mirties generolas komunistų valdomoje Lenkijoje buvo laikomas atskalūnu, o
jo palaikai į Vavelio kriptą perkelti tik 1993 metais, praėjus ketveriems
metams po Varšuvos komunistinio režimo žlugimo.
Šis žingsnis dar labiau pakurstė sąmokslo teorijas.
Teismo medicinos ekspertas Bronislawas Mlodziejowskis (Bronislavas
Mlodzejovskis) prisiminė, jog Lenkijos valdžia norėjo ištirti W.Sikorski
palaikus.
„Prezidentas Lechas Walesa paprašė, kad ištirčiau
perkeliamus palaikus. Britai tyrimą uždraudė. Jie sutiko atiduoti palaikus,
tačiau uždraudė juos tirti“, - dienraščiui „Polska“sakė B.Mlodziejowskis.