Prezidentas Valdas Adamkus sekmadienį atvyko į Lenkiją, kur kartu su
Lenkijos prezidentu Lechu Kaczynskiu dalyvauja
renginiuose, skirtuose S.Dariaus ir S.Girėno istorinio skrydžio per Atlantą
75-osioms metinėms paminėti.
Pščelniko (vok. Soldino - BNS) miške, S.Dariaus ir S.Girėno žūties
vietoje prie 1936 metais pastatyto architekto Vytauto Landsbergio Žemkalnio
kurto paminklo Lietuvos ir Lenkijos prezidentai pabrėžė simbolinę Lietuvos
lakūnų skrydžio reikšmę.
„Minime žuvimo metines tokių žmonių, kurie ėmėsi neįsivaizduojamo sunkumo
uždavinio. Jie parodė savo narsą tam, kad jų tėvynė taptų garsesnė ir jie
pasiekė savo tikslą“, - sekmadienį kalbėjo Lenkijos prezidentas
L.Kaczynskis.
Lenkijos vadovas trumpai apžvelgė tarpukario istorijos įvykius,
pažymėdamas, jog sunkių istorinių išbandymų akivaizdoje abi tautos turi
nepriklausomas valstybes, puoselėjančias tarpusavio bendradarbiavimą ir
bičiulystę.
„Lietuvių tauta turi savo valstybę ir mūsų abi valstybės, kas nepavyko
tarpukario laikotarpyje, dabar yra bičiulės. Ir man buvimas čia (lakūnų
žūties vietoje - BNS) kaip tik ir yra simboliu tos mūsų bičiulystės“, - sakė
L.Kaczynskis.
Lietuvos prezidento V.Adamkaus teigimu, be galo prasminga, kad lakūnų
didvyrių žūties dieną liepos 17 - ąją minima ir Pasaulio lietuvių vienybės
dieną.
„Jie metė drąsų iššūkį visiems skeptikams, dangui ir audros debesims. S.
Darius ir S.Girėnas „Lituanicos“ sparnais nešė pasauliui žinią apie laisvą
Lietuvą“, - kalbėjo V.Adamkus.
Šalies vadovas priminė, jog lietuvių lakūnų pilotuojama „Lituanica“ per
Atlantą gabeno ir pirmąją pašto siuntą - Amerikos lietuvių laiškus.
„Jie nutiesė oro liniją, nutiesė tiltą per Atlantą“, - sakė V.Adamkus.
Į minėjimo renginius, be kitų delegacijos narių, atvyko ir S.Dariaus
anūkas kretingiškis girininkas Skirmuntas Maštaras.
„Širdis spurda čia (lakūnų žūties vietoje - BNS) stovint iš jaudulio.
Žiūrint iš tu dienų pozicijų - tai buvo labai didelė tėvynės meilė.
Žvelgiant iš šių dienų atrodo šiokia tokia avantiūra“, - žurnalistams
kalbėjo S.Maštaras.
S.Dariaus ir S.Girėno skrydžio per Atlantą 75 - ųjų minėjimo metinių
Minėjimo renginiai vyksta Lenkijos Pščelniko, Myslibužo ir Šcecino
miestuose.
Lietuvos ir Lenkijos prezidentai padėjo vainikus lakūnų žūties vietoje,
apdovanojo Myslibužo miesto vadovus, kitus miestelėnus - S.Dariaus ir
S.Girėno paminklo prižiūrėtojus.
Į žūties vietą atvežta žemių iš lakūnų gimtinių Lietuvoje.
Lietuvos ir Lenkijos prezidentai Pščelnike susitiko su Tarptautinės
jaunimo stovyklos „Lituanika-75“ dalyviais, dalyvavo šv.Mišiose S.Dariaus ir
S.Girėno memoriale.
Prezidentas V.Adamkus taip pat aplankė S.Dariaus ir S.Girėno muziejų,
Myslibuže lakūnų vardu pavadintame skverelyje prezidentas atidengė atminimo
lentą ir paminklinį akmenį, sekmadienį šalies vadovas susitiks ir su
Lenkijos lietuvių bendruomenės atstovais.
1933 metų liepos 15 dieną Steponas Darius ir Stasys Girėnas lėktuvu
„Lituanika“ iš Niujorko išskrido į Kauną ir per 37 valandas sudėtingomis oro
sąlygomis, be radijo ryšio prietaisų perskrido Atlanto vandenyną.
Iki Kauno likus 650 kilometrų lakūnai žuvo prie Pščelniko kaimo (tuomet
Vokietija, dabar Lenkija) lėktuvui patyrus avariją. Jos priežastys nėra
visiškai aiškios. Oficialiai pranešta, kad avarija atsitiko dėl audros ar
motoro gedimo. Egzistuoja versija, kad lėktuvą pašovė vokiečiai, palaikę jį
priešu.