Jaunimo organizacijos pasigenda Vyriausybės dėmesio lietuvių tremtinių kapams Sibire

BNS ir lrytas.lt inf.

Lietuvos jaunimo organizacijų taryba

Kaip antradienį pranešė LiJOT, Vyriausybei įteiktame kreipimesi nuogąstaujama, jog valstybės veiklos strategijoje neskiriama pakankamai dėmesio tam, kad lietuvių trėmimų vietose išlikęs tautos kultūrinis ir intelektinis paveldas būtų tinkamai saugomas, žymimas bei pristatomas Lietuvoje.
Pasak LiJOT, nykstančiomis kapavietėmis Sibire rūpinasi tik atskiros, daugiausia jaunimo, rengiamos ekspedicijos, tačiau tam, kad jaunų žmonių jau sutvarkytos kapavietės artimiausiu metu vėl nesunyktų, būtina nuolatinė priežiūra, kurios neįmanoma įgyvendinti be aktyvios ir tikslingos valstybės politikos krypties.
LiJOT prašo Vyriausybės inicijuoti Sibire esančių lietuvių laidojimo vietų restauracijos, išsaugojimo bei priežiūros darbus.
Jaunimo atstovai siūlo sudaryti tarpžinybinę darbo grupę, kuri turėtų parengti lietuvių kapaviečių Sibire išsaugojimo ir priežiūros planus.
Anot jaunimo organizacijų, autentiškų lietuvių laidojimų vietų kultūrinė priežiūra turėtų būti numatyta kaip valstybinės kultūros politikos dalis: prioritetines Lietuvai kapavietes vertėtų pažymėti vienodais atminimo ženklais ir nuolat jas prižiūrėti.
Jaunimo ekspedicijos ,,Misija Sibiras“ vadovo Gintauto Aleknos teigimu, Rusijos teritorijoje anksčiau buvo daugiau negu 800 lietuvių tremtinių kapinių, iš kurių maždaug 300 išnyko statant hidroelektrines, tiesiant kelius.
Pasak jo, šiuo metu nustatyta 300 tremtinių kapinių Sibire, sutvarkyta apie 40-50, apie 100 kapinių yra visiškai sunykusios ir jų neįmanoma sutvarkyti.
58 didžiausioms nacionalinėms jaunimo organizacijoms ir regioninėms jaunimo organizacijų sąjungoms atstovaujanti LiJOT treji metai iš eilės rengia jaunimo ekspediciją ,,Misija Sibiras“ tvarkyti tremtinių kapavietes.
1941 metų birželį Lietuvoje buvo pradėtos masinės represijos, kurias vykdė Sovietų Sąjunga.
Per 11 trėmimo metų iš Lietuvos ištremta daugiau kaip 130 tūkstančių žmonių, koncentracijos stovyklose buvo įkalinta apie 150 tūkst. lietuvių.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro duomenimis, apie 80 tūkst. lietuvių iki 1960-ųjų sugrįžo į tėvynę.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.