Vartydamas greta Kulautuvos gimusios ir čia iki šiol gyvenančios 80-metės Aldonos Petrauskaitės šeimos albumą istorikas rado unikalią prieškario laikų nuotrauką. Joje įamžinta, kaip 1934 metų rudenį šventinamas tautos vado A.Smetonos 60-mečio proga pastatytas skulptoriaus S.Stanišausko paminklas šv.Marijai.
Tuometinio prezidento garbei jo vardu buvo pavadinta ir ilgiausia kurorto gatvė. Dabar ji vadinasi Akacijų alėja.
Garsinti pradėjo vokiečiai
Kulautuvos kurorto pradžia laikoma 1930 metų birželio 7 diena. Tuomet Kaune vyko Kulautuvos vasarvietės tvarkymo laikinojo komiteto susirinkimas. Jame buvo išrinkta taryba, kurią sudarė 5 asmenys. Tai pulkininkas leitenantas V.Augustauskas, kapitonas A.Šimkus, daktaras O.Portnovas, inžinieriai A.Fainas, L.Žukauskas.
Birželio 10 dienos posėdyje komiteto nariai pasiskirstė pareigomis. Pirmininku išrinktas V.Augustauskas.
Dar Pirmojo pasaulinio karo metais kaizerinei Vokietijai okupavus Lietuvą, vokiečių kurortologai ištyrė Kulautuvos bioklimatines savybes ir rado, kad Kulautuvos miškas ir vandens šaltiniai turi daug gydomųjų savybių, o miško medžiai išskiria daug ozono.
Išgarsėjo sanatorijomis
Nuo 1920 metų tuo ėmė naudotis daktaras Ovsijus Portnovas, įsteigęs Kulautuvoje pirmąsias sanatorijas, kurios veikė iki 1940 metų. Čia buvo gydomi širdies ligomis, cukralige, podagra, nervų ir plaučių ligomis sergantys žmonės.
Gydytis į O.Portnovo sanatoriją atvykdavo ir užsieniečių. Iki 1933 metų Kulautuva turėjo vasarvietės statusą.
1933 metais Kulautuvai suteiktas kurorto statusas. Tais metais prasidėjo Kulautuvos kurorto aukso amžius.
Vartant tarpukario Lietuvos spaudą, kuri rašė apie Kulautuvos kurortą, galima rasti tokių apibūdinimų: „didžiausias pakaunės kurortas, „sparčiausiai tvarkomas Lietuvos kurortas“, netgi „Kulautuvos kurortas – konkurentas užsienių kurortams“.
Iš šiukšlyno virto kurortu
1930 metais, kurie laikomi kurorto pradžia, buvo rašoma, kad „Kulautuva tai prišiukšlintų, sugriuvusių lūšnų ir „būdelių“ vasarvietė“, o jau 1936 metais spauda pažymi, jog Kulautuva virto vienu gražiausių kurortų.
„Kurortas yra padaręs tokią pažangą puošnumu ir patogumais, kad į jį galima kviesti daug pasaulio kurortų mačiusį užsienietį“, – 1936 metais rašė „Lietuvos aidas“.
Daugiausia lankėsi žydų
Aukso amžiuje Kulautuvoje sparčiai dygo naujos vilos ir vasarnamiai, buvo tiesiamos naujos gatvės, steigiami parkai, kuriamas paplūdimys, tvarkomas susisiekimas su Kaunu garlaiviais ir autobusais.
Direktorius V. Augustauskas už kurorto pinigus komandiravo Kauno apskrities architektą Borisą Helcermaną į Rytų Prūsijos kurortą Raušiną, kad jis susipažintų su to kurorto tvarkymo darbais.
Pats V.Augustauskas lankėsi Palangos, Juodkrantės, Birštono kurortuose.
Autobusai vežė iki sutemų
Kulautuvos kurortas buvo populiarus ir gausiai lankomas. Čia savo vilas turėjo garsūs to meto politikai ir meno žmonės, savaitgaliais ilsėdavosi užsienio šalių ambasadoriai, turistų grupės net iš Argentinos, Brazilijos, Vokietijos.
Dažniausiai poilsiautojai į kurortą atplaukdavo garlaiviu. Kitas patogus būdas susisiekti – autobusai.
Jie vykdavo į kurortą iki 23 valandos. Kulautuvoje veikė paštas, „Pieno centro“ bufetas, kino salė, fotoateljė.
Paplūdimiai – kaip Čikagoje
1938 metai pastatyta viena moderniausių Kauno apskrityje vila „Vita“, plėtėsi O. Portnovo sanatorija.
Ją sudarė 9 pastatai. Vasarotojus ypač traukdavo Kulautuvos 1,5 km ilgio kurorto paplūdimys. Jame buvo vyrų, moterų ir bendra teritorija.
Pagal Čikagos (JAV) pavyzdį paplūdimyje buvo įrengtos persirengimo kabinos.
Kad važiuojančios gatvėmis mašinos nekeltų dulkių ir triukšmo, pagrindinė A. Smetonos alėja nuolat būdavo laistoma specialia alyva, o gatvės pakraščiai apsodinti jaunomis eglutėmis triukšmui slopinti.
Tvarką kurorte sezono metu prižiūrėjo laikinai samdomi gatvių, turgavietės, paplūdimio, stoties sargai. Buvo ir naktį budintis kurorto sargas.
Kasmet didėjo ir kurorto biudžetas. Jį sudarė iš vilų savininkų, turgavietės, salės nuomos renkamas mokestis ir mokestis iš poilsiautojų.
Iš šių pinigų miestelis buvo tvarkomas, išlaikomi kurortu besirūpinantys darbuotojai.
* * *
Dauguma poilsiautojų – žydai
Kulautuvoje 1933 m. buvo 1 tūkst. 300 nuolatinių vasarotojų.
1934 m. 1 700, 1935 m. 2 tūkst. 100 vasarotojų.
1936 metų apžvalgoje skelbiama, kad kurorte tais metais vasarojo 1 tūkst. 984 suaugę žmonės ir 1 tūkst. 134 vaikai, iš viso 3 tūkst. 118 asmenų.
Daugiausia, net 2 tūkst. 641 žydas, 409 lietuviai, 31 rusas, 13 lenkų, 10 vokiečių ir kitų (baltarusių, latvių, estų, prancūzų, vengrų).