A.Eichmanno sulaikymo operacijai vadovavo R.Eitanas, kuris vėliau tapo gynybos ministru, o dabar vyriausybėje yra atsakingas už pensininkų reikalus. Grasindamas Irano lyderiui, 81 metų R.Eitanas įspėja, kad tai - tik jo paties asmeninė nuomonė.
Anot buvusio agento, M.Ahmadinejadas nori, kad Izraelis būtų nušluotas nuo žemės paviršiaus - už tokias kalbas ir kitus politinius sprendimus iraniečiui Hagos tribunole galima pateikti kaltinimus genocidu.
R.Eitanas teigia, kad šaliai pavojingų žmonių grobimai dar nėra pamirštas dalykas. Jis puikiai prisimena, kaip sugavo A.Eichmanną, tačiau paleido kitą nacių žudiką - Josefą Mengelę, kuris išgarsėjo dėl savo siaubingų eksperimentų su žmonėmis Aušvico koncentracijos stovykloje.
Nors „Mossad“ žinojo, kad „Mirties angelas“ J.Mengele taip pat slapstosi Argentinos sostinėje, tačiau tąkart nusprendė pasitenkinti tik A.Eichmannu.
Pasak buvusio agento, J.Mengele po karo įsidarbino mažame ūkyje Bavarijoje, o vėliau persikėlė į Pietų Ameriką. Nors Buenos Airėse „Mossad“ agentai nacių „gydytojo“ nelietė, tačiau J.Mengele mirė plaukiodamas baseine 1979 metais - jį ištiko širdies smūgis.
Apie tai R.Eitanas neseniai kalbėjo su vokiečių „Der Spiegel“ žurnalistais. Šį pokalbį savo skaitytojams siūlo ir lrytas.lt:
- J.Mengele iš Vokietijos į Pietų Ameriką pabėgo netrukus po Antrojo pasaulinio karo. Kada pavyko aptikti jo pėdsakus?
- Susekėme jį 1960 metų pavasarį, kai rengėmės suimti Adolfą Eichmanną. Sužinojome, kad Buenos Airėse slepiasi ir J.Mengele - mūsų žmonės patikrino adresą ir tai patvirtino.
- Kodėl tada jo nesuėmėte?
- Mūsų buvo tik 11 ir visi buvome įsitraukę į derybas dėl A.Eichmanno. Kai jį sugavome ir nuvežėme į namą, kuriame turėjome laikyti iki skrydžio, paskambino Isseras Harelas - mano viršininkas „Mossad“ agentūroje. Jis norėjo, kad suimtume ir J.Mengele. Tačiau tuo metu J.Mengele kuriam laikui išvyko iš savo būsto. I.Herelas siūlė laukti, kol J.Mengele grįš, tada jį sučiupti ir kartu su A.Eichmannu tuo pačiu lėktuvu gabenti į Izraelį. Atsisakiau, nes maniau, kad dėl to gali žlugti A.Eichmanno pargabenimo operacija.
- Ar vyko diskusija dėl to, kuris iš jų buvo svarbesnis: J.Mengele, Aušvico „Mirties angelas“, ar A.Eichmannas, kuris rūpinosi, kad milijonai žydų būtų deportuoti ir nužudyti koncentracijos stovyklose?
- Ne. 1958 metais nusprendėme pagauti vieną nacį ir pristatyti jį teismui Izraelyje. Kaip galimus taikinius įvardijome J.Mengele, A.Eichmanną, buvusį Gestapo vadovą Heinrichą Müllerį ir A.Hitlerio parankinį Martiną Bormanną. Pirmasis, prie kurio prisikasėme, buvo A.Eichmannas, todėl prie jo ir susitelkėme.
- Ar J.Mengele buvo perspėtas, kai A.Eichmanną areštavote?
- Aš taip įtariu. Norėjome A.Eichmanno ekstradiciją į Izraelį išlaikyti paslaptyje ir tada grįžti į Buenos Aires, kad nutvertume J.Mengelę. Tačiau informacija nutekėjo, todėl to meto ministras pirmininkas Davidas Ben-Gurionas turėjo išplatinti oficialų pranešimą apie mūsų sėkmę. Kai mūsų agentai grįžo į Argentiną, J.Mengele jau buvo išsikraustęs iš buto ir pasislėpęs.
- Jis niekad nebuvo pagautas ir mirė 1979 metais netoli San Paulo, kai plaukiojant sustojo širdis. Ar iki mirties nebuvo įmanoma jo vėl susekti?
- Sykį galėjome jį rasti, bet nebuvo galimybių suorganizuoti operaciją ir jį sugauti. Mūsų snaiperis būtų galėjęs jį nušauti, tačiau mes to nenorėjome. Troškome ne keršto, o teisingumo.
- Tačiau buvo ne vienas atvejis, kai „Mossad“ tiesiog likvidavo nacius, pavyzdžiui, kaip „Rygos koriką“ Herbertą Cukursą 1965 metais Montevidėjuje.
- Žinau, kad tokios operacijos vyko, bet man jos nepatiko - buvau prieš žudymą. Nusikaltėliai turi atsakyti už savo nusikaltimus prieš teismą ir įstatymą.
- Ar „Mossad“ dar medžioja senus nacius?
- Ta era jau baigėsi. Tačiau negaliu pasakyti, kad praeityje liko tokio pobūdžio operacijos.
- Ką turite galvoje?
- Būtų labai gerai, jei tokie lyderiai kaip Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas staiga atsidurtų prieš Tarptautinį teisingumo teismą Hagoje.
- Nejaugi kalbate rimtai?
- Visiškai. Visi, kurie skleidžia nuodus ir nori, kad kiti žmonės būtų išnaikinti, turi tikėtis tokio atlygio.