Pasak vieno iš konferencijos dalyvių, Sankt Peterburgo universiteto
mokslininko Aleksandro Filiuškino, istoriją politikos instrumentu paversti
mėginama nuo pat senovės graikų laikų.
Kalbėdamas apie šiandieninę Rusiją, A.Filiuškinas sakė: „Rusija labai
įvairi, Rusija labai didelė, todėl joje yra visko. Be abejo, esama politikų,
kurie istorinius argumentus naudoja politiniams tikslams. Esama juos
aptarnaujančių žurnalistų, politologų ir pan. Be abejo, visa tai yra, ir mes
visi žinome tų žmonių vardus.“
Kartu mokslininkas pabrėžė, kad profesionaliems istorikams kelia
pasibjaurėjimą tokia veikla ir ja užsiimantys žmonės, kurių, A.Filiuškino
teigimu, šiuolaikinėje Rusijoje esama tiek vadinamųjų demokratų ar liberalų,
tiek vadinamųjų patriotų stovykloje.
Mėginimų politizuoti istoriją esama ir Lietuvoje. Kalbėdamas apie bendros
Lietuvos ir Rusijos istorikų komisijos išleisto dokumentų rinkinio „Lietuva
ir Sovietų Sąjunga Antrojo pasaulinio karo metais“ rengimą, šios komisijos
narys, Lietuvos istorijos instituto XX a. istorijos skyriaus vedėjas
Česlovas Laurinavičius sakė: „Kai dirbom prie (šio dokumentų rinkinio -
BNS), buvo pakankamai daug ir spaudimo, ir tam tikrų kliūčių, ir poveikių,
kurie nesiderina su akademiniais principais“.
„Kai (su tuo rinkiniu - BNS) išėjom į viešąją erdvę, reakcijos buvo,
švelniai tariant, paradoksalios. Ko tik neprisiklausėm: ir mes čia Lietuvoje
ir, aš jau nekalbu, ko (leidėjai - BNS) prisiklausė Rusijoje“, - pasakojo
istorikas.
Kartu istorikai neslėpė, kad požiūriai į kai kuriuos istorijos faktus
gali skirtis.
„Skirtumai objektyviai egzistuoja tarp visų nacionalinių mokyklų“, -
aiškino Č.Laurinavičius.
„Šiuo atveju svarbu susikalbėjimas“, - sakė istorikas. Jo teigimu, toks
susikalbėjimas bendroje Lietuvos ir Rusijos istorikų komisijoje esąs
akivaizdus.
Požiūrių suartėjimą konstatavo ir A.Filiuškinas. „Man atrodo, artimesni
tampa tiek istorikų, tiek paprastų žmonių požiūriai“, - sakė jis.
Mokslininkas atkreipė dėmesį į skirtumą tarp profesionalių istorikų
požiūrio ir viešosios nuomonės, kuri, A.Filiuškino teigimu, labai dažnai
remiasi asmeniškumais.
„Man atrodo, čia reikia abiejų pusių delikatumo: Rusija, be abejo, turi
suprasti Baltijos šalių traumuojančią patirtį (...), bet gal ir Baltijoms
šalims reikėtų mažiau tą žaizdą aitrinti, nes ta karta vis dar gyva“, - sakė
istorikas.
Konferenciją, kurios pavadinimas „Rusijos imperija ir jos pavaldiniai:
imperijos gyventojų identifikacijos kriterijai ir praktika“, surengė jau
trejus metu veikianti Lietuvos ir Rusijos istorikų komisija. Jos
pagrindiniai tikslai - bendri istoriniai tyrinėjimai Baltijos regiono ir
visos Europos istorijos kontekste, mokslinių konferencijų, apskritųjų stalų
organizavimas, dalyvaujant ir trečiųjų šalių mokslininkams, seminarų
rengimas jauniesiems abiejų šalių istorikams.