Praėjus daugiau kaip 63 metams nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, viename Berlyno bute rasti Osvencimo koncentracijos stovyklos brėžinių originalai.
Vartant šiuos dokumentus gyslose kraujas stingsta.
Regionas, kuriame nacionalsocialistai turėjo išskirtinių interesų.
Apžvalginis stovyklos teritorijos planas. Geležinkelio bėgiai ir garsieji vartai. Kalinių barakai.
Ūkinis pastatas. Blusų naikinimo patalpa. Siauri koridoriai, vedantys į dujų kameras.
Krematoriumas. 28 kruopščiai, su visomis detalėmis, daugiausia 1:1000 masteliu nubraižyti planai, pažymėti 1941-1943 metų datomis.
Vaizdas – lyg ant delno
Šie dokumentai ant pageltusio didelio formato popieriaus esą rasti tvarkant vieną Berlyno butų.
Jie akivaizdžiausiai liudija, kaip kruopščiai iš anksto buvo rengtasi paleisti žudymo fabriką, kurį nacionalsocialistai įkūrė Lenkijoje, netoli Krokuvos.
Ant brėžinių uždėtas liūdnai pagarsėjusios nacių smogikų organizacijos „WaffenSS“ ir policijos statybos vadovybės antspaudas.
Juos pasirašė aukšto rango SS vadovai.
Ant vieno iš planų matyti netgi žaliu rašalu pakeverzoti žydų žudynių organizatoriaus Heinricho Himlerio inicialai.
Vokietijos federalinio archyvo direktorius Hansas Dieteris Kreikampas įsitikinęs, kad dokumentai turi didžiulę reikšmę.
„Šie planai – autentiški sistemingai planuoto Europos žydų genocido liudininkai“, – teigė jis vokiečių žurnalistams.
Dienraštis „Bild“, kuris pirmasis viešai pranešė apie rastus dokumentus, tvirtina, kad nei federaliniame archyve, nei Miuncheno istorijos institute tokių originalių brėžinių iki šiol nebuvo.
„Dokumentai rodo ir dar vieną dalyką – kiekvienas, kuris bent šiek tiek buvo susijęs su koncentracijos stovyklos planavimu ir statyba, žinojo, kad joje bus lyg fabrike dujomis nuodijami žmonės“, – teigia „Bild“.
Pasak dienraščio, dokumentai turėtų nutildyti tuos, kurie vis dar neigia holokaustą.
Žudynėms rengtasi iš anksto
Planuose juodu ant balta nubraižyta blusų naikinimo patalpa.
Iš nusirengimo kambario durys veda į prausyklą ir dušo patalpą, o iš ten – į apsirengimo kambarį.
Iš apsirengimo kambario dvejos durys veda į prieškambarius, o iš jų per vadinamuosius šliuzus į dujų kamerą – plane aiškiai užrašytas žodis „Gaskammer“.
Sakote, 11,66 m pločio ir 11,20 m ilgio patalpa galėjo būti skirta ir drabužiams dezinfekuoti?
Vargu – planas, kurį jau Osvencime nubraižė kalinys Nr. 127, datuotas 1941 m. lapkričio 8 diena.
Tuo metu stovyklos komendantas Rudolfas Hossas jau eksperimentavo su dujomis, kuriomis pirmoje Osvencimo stovykloje buvo žudomi sergantys kaliniai ir Rusijos karo belaisviai.
Pasak „Bild“, brėžiniai rodo ir dar vieną naują istorinį faktą: sprendimas masiškai žudyti Europos žydus buvo priimtas ne 1942 metų sausį Vanzė konferencijoje, kaip buvo manoma iki šiol, bet gerokai anksčiau.
Lavonų rūsys – pagal poreikį
Nužudytus žydus 1942 metais naciai degindavo duobėse, iškastose tiesiog žemėje. Tačiau jau 1941 metų spalio mėnesį imta svarstyti apie krematoriumą, o lapkričio mėnesį atsirado pirmieji jo planai. Rūsio planuose aiškiai matyti deginimo krosnių pamatai, kuriuos vėliau tiekė Erfurto bendrovė „Topf und Sohne“.
Plane matyti ir lavonų rūsys, kurio plotis – 8 metrai. Rūsio ilgio mirties fabriko architektai iki galo nesuplanavo.
„Ilgis – pagal poreikį“, – užrašyta plane.
Naikinimo stovykloje buvo pastatyti keturi krematoriumai. Juose buvo sudeginta daug Osvencimo kalinių, kuriems prieš tai buvo nukirpti plaukai ir išmušti dantys.
Liko tik nužudytųjų pavardės mirusiųjų knygose.
* * *
Nužudyta per milijoną žmonių
* Osvencimas, kurį vokiečiai vadina Aušvicu, ir šalia jo buvusi Birkenau koncentracijos stovykla laikomos didžiausiomis karo metų mirties stovyklomis.
* Masinis žydų žudymas dujomis Osvencime prasidėjo 1942 metų pavasarį buvusioje ūkininko sodyboje, vadinamajame raudonajame name.
* 1947 metais Osvencime nuteistas stovyklos komendantas R.Hossas teismo proceso metu pasakojo, kaip tai vyko.
* „Atvykėliai turėjo nusirengti: jie iš pradžių ramiai eidavo per patalpas, paskui kažkuriuo metu kai kurie jų suklusdavo ir prabildavo apie dusimą, apie naikinimą, ir tarp žmonių iš karto imdavo sklisti panika.
* Tačiau lauke stovintys greitai būdavo suvaromi į kameras, o durys aklinai uždaromos“, – sakė jis.
* Pasak R.Hosso, vėliau prižiūrėtojai stengdavosi iš anksto pastebėti neramiuosius – tuos, kurie imdavo kelti paniką, nepastebimai išvesdavo už namo ir nušaudavo.
* 1940-1945 m. Osvencime buvo nužudyta 1,1 milijono žmonių. Apie milijoną jų buvo žydai iš Lenkijos ir kitų Europos šalių.