Masoniškųjų organizacijų nematomoji pusė, jų paslaptys, sugebėjimai įsikūnyti priešybėje visada domino visuomenę. Apie jų istoriją, doktrinas, ritualus nemažai rašė patys masonai, rašė jų šalininkai ir priešininkai, ir nešališki mokslininkai. Vis dėlto lieka kai kurių neatskleistų šios įdomios temos pusių.
Kokios gi buvo masonų organizacijos nepriklausomoje Lietuvoje (1918–1940), kokia jų kilmė, ideologiniai savitumai, internacionaliniai ryšiai, reikšmė ir įtakos? Šiais painiais netolimos praeities vingiais veda vaizdingas sociologinis L.Kastanauskaitės pasakojimas.
Pasitelkusi mokslinę literatūrą, mažai tyrinėtą Lietuvos archyvų, rankraštynų medžiagą, ji parodo, kaip šios organizacijos, sekdamos mitais, legendomis, svetimų šalių tolimos senovės tekstais, bandė tikrovėje atkurti įsivaizduojamų genčių arealus, dievus ir šventoves, kaip kūrė geopolitines utopijas, naujos pasaulio tvarkos regionines, socialines vizijas, įsiterpdami su tuo į mokslą ir meną, tradicinę religiją, švietimą, į savo laikmečio politines aktualijas.
Knyga padeda giliau, įvairiapusiškiau suprasti Lietuvos praeitį, kultūrą, nauju žvilgsniu pažvelgti į inteligentiją bendraeuropiniame kontekste.