„Atvyks 40 valstybių atstovai, kuriuos asmeniškai pakvietė Ukrainos
prezidentas Viktoras Juščenka“, - sakė atstovė.
Tuo tarpu praėjusią savaitę Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas
pareiškė nemanąs galėsiantis dalyvauti „didžiajam badui“ skirtuose
renginiuose. Jis pasiūlė Ukrainos prezidentui V.Juščenkai pradėti formuoti
bendrą požiūrį į 1930-ųjų metų įvykius, pamėginant ištaisyti klaidas, kurios
atsirado, kai šiuos įvykius ėmė vertinti Kijevas.
Savo ruožtu Ukrainos užsienio reikalų ministro pirmasis pavaduotojas
Jurijus Kostenka pirmadienį žurnalistams pranešė, kad Didžiojo bado 75-mečio
minėjimo renginiuose dalyvaus Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Estijos,
Makedonijos bei Bosnijos ir Hercegovinos prezidentai.
J.Kostenka sakė, kad dar tikslinamas penkių delegacijų su valstybių
prezidentais apsilankymas.
Pasak jo, tokiame renginyje dalyvaus ir parlamentinės delegacijos iš
Moldovos, Prancūzijos, Argentinos, Brazilijos, Vengrijos, Ispanijos,
Kroatijos , Suomijos ir Lichtenšteino.
Taip pat laukiamos UNESCO, Europos parlamento, ESBO, taip pat Europos
Tarybos Parlamentinės Asamblėjos delegacijos.
Į Ukrainą atvyks ir vyriausybinės delegacijos iš Slovakijos, Švedijos,
Kanados, Omano, Alžyro ir Graikijos.
Šiuose renginiuose, skirtuose Didžiajam badui paminėti, taip pat dalyvaus
Ukrainoje akredituoti ambasadoriai, politikos ir visuomenės veikėjai,
Ukrainos diasporos atstovai ir užsienio šalių mokslininkai.
J.Kostenka priminė, kad iki šios dienos 14 valstybių parlamentai Didįjį
badą Ukrainoje pripažino ukrainiečių tautos genocidu, ir dar penkių
valstybių parlamentai pagerbė bado aukų atminimą. Praėjusiais metais bado
aukų atminimą pagerbė UNESCO, šiais metais atitinkamą pareiškimą priėmė
ESBO. Be to, Europos Parlamentas Didįjį badą pripažino nusikaltimu
žmogiškumui.
Šių metų lapkričio 22 d. šeštadienį minima Didžiojo bado ir politinių
represijų Ukrainoje atminimo diena. Paprastai ji minima ketvirtą lapkričio
šeštadienį.
Tuo tarpu Rusijos Valstybės Dūmos
deputatas, politologas Sergejus Markovas siūlo parinkti dieną, kurią būtų
minimos praėjusio amžiaus ketvirtojo dešimtmečio bado Sovietų Sąjungoje
aukos.
„Šiuo metu įsigali nuomonė, kad reikia įamžinti šios tragedijos aukų
atminimą. Dabar mes kalbame apie galimybę nustatyti žmonių, žuvusių nuo
masinio bado, atminimo dieną", - pirmadienį kalbėjo S.Markovas
konferencijoje, skirtoje ketvirtojo dešimtmečio bado Sovietų Sąjungoje
problemoms.
Pasak politologo, geriausia būtų pasirinkti vieną pavasario dieną, nes
būtent pavasarį, tiksliau kovo-balandžio pradžioje buvo daugiausia bado
aukų. Be to S.Markovas pasiūlė jų atminimą pagerbti tuose regionuose, kurie
labiausiai nukentėjo nuo bado, pastatyti paminklų ir kryžių.
S.Markovas taip pat išsakė savo nuomonę, kad šiandien masinio bado
problema Sovietų Sąjungoje „tapo nepaprastai politizuota".
„Požiūris į „Didįjį badą" (Holodomor) kaip į ukrainiečių tautos genocidą
neatitinka istorinių faktų ir remiasi siauru nacionalizmu" , - pastebėjo
S.Markovas.
Šioje konferencijoje dalyvavęs istorikas Viktoras Kondrašinas mano, kad
XX amžiaus ketvirtojo dešimtmečio badas palietė visus pagrindinius SSRS
grūdines kultūras auginančius regionus, o ne vien Ukrainą, kurios valdžia
politizuoja šią tragediją.
„Mūsų nuomone reikia kalbėti ne apie ukrainiečių naikinimą „badu", bet
apie valstiečių šalies tragediją, šalies, kuri tapo pramoninės
modernizacijos įkaite",- sakė jis.
V.Kondrašinas pažymėjo, kad dar 1929 metais prasidėjusio masinio bado
kulminacija buvo 1932-1933 metais tuose regionuose, kur daugiausia būdavo
išauginama grūdų - Ukrainoje, Šiaurės Kaukaze, Pavolgyje, centriniuose
juodžemio rajonuose, Urale, Vakarų Sibire, taip pat Kazachstane, Kirgizijoje
ir kituose regionuose.
Tai patvirtina tų metų demografinė statistika, visasąjunginiai 1926-ųjų
ir 1937-ųjų metų gyventojų surašymai, 1937 metais represuotų demografų
parodymai. Visi tie faktai, pasak istoriko, vienareikšmiai liudija apie aukų
gausą pagrindiniuose Sovietų Sąjungos žemdirbystės regionuose 1933 metais.
„Badas nesirinko tautų, tai buvo bendra Sovietų Sąjungos tautų tragedija.
Bado aukomis tapo ne mažiau kaip 7 mln. žmonių", - sakė istorikas.
Jis taip pat pastebėjo, kad diskutuoti, kuri tauta labiau nukentėjo,
„nevaisingas užsiėmimas moksliniu požiūriu, neleistinas moraliniu ir
pavojingas politiniu".
„Aš ir mano kolegos istorikai esame kategoriškai prieš Ukrainos valdžios
pradėtą šios problemos politizavimą ir išankstinį nusistatymą. Faktiškai
tokiu būdu skatinant nesantaiką tarp Rusijos ir Ukrainos", - pabrėžė
istorikas.
Pasak istoriko, badą sukėlė Stalino režimo agrarinė politika.
„Tai buvo, deja, dėsningas Stalino politikos rezultatas, kai žemės ūkio
reforma buvo vykdoma pasitelkiant administracines ir represines priemones,
prieš valstiečius naudojant tiesioginę prievartą", - pabrėžė V.Kondrašinas.
Tokia politika geriausiai atsiskleidė planavimo sistemoje, atimant iš
kaimo privalomus valstybei pristatyti grūdus ir gyvulius.
V.Kondrašinas taip pat pastebėjo, kad šiame nukentėjusių nuo bado sąraše
Ukraina užima ypatingą vietą. Tačiau šaltiniai, susiję su šiuo klausimu,
leidžia tvirtinti, kad didžiules Ukrainos bado aukas pirmiausia nulėmė
respublikos teritorijos dydis, jos gyventojų skaičius ir kitos priežastys.