„Tai visiškai realu“, - tvirtina Klaipėdos pilies atkūrimo galimybių
studijos kūrėjai, pasiūlę atstatyti Danės žiočių saloje kažkada
stovėjusią kryžiuočių tvirtovę su visais fortifikacijos įrenginiais.
Jau parengta studija neseniai buvo pristatyta visuomenei.
Manoma, jog atkūrus XVII a. dar stovėjusius bastionus su požeminėmis
patalpomis (poternomis), pagrindinį bokštą, vidaus kiemą, užstatytus
ravelinus pažymėjus dangomis, atgimusi Klaipėdos pilis vėl taptų tuo,
kuo buvo šimtmečiais - pagrindiniu miesto prie jūros simboliu.
Studijos rengėjai siūlo pilyje įrengti rotušę, tarptautinį konferencijų
centrą, išplėsti čia jau veikiantį miesto raidos muziejų. Prie kuorų
šliesis šiuo metu rekonstruojamas jachtų ir mažųjų laivų uostas.
Klaipėdos savivaldybė planuoja iki 2013 metų parengti ir suderinti
techninį projektą. Kitas uždavinys - pasiekti, kad pačioje miesto
širdyje atstatoma pilis būtų paskelbta nacionalinės svarbos objektu.
Archeologinių tyrimų, buvusių pilies pastatų atkūrimo ir pritaikymo
visuomenės poreikiams projekto kaina - apie 141 mln. litų. Didesnę
dalį šių lėšų klaipėdiečiai tikisi gauti iš Europos Sąjungos fondų.
Danės žiotyse 1252 metais kalavijuočių pastatyta Memelburgo pilis buvo
svarbus jų ekspansijos į baltų žemes forpostas. Kuršių, žemaičių ir
lietuvių ne kartą sudegintą pilį Ordinas vėl atstatydavo. Ilgainiui
sunykusių pylimų ir bastionų vietoje įsikūrė laivų remonto įmonė.
Ši įmonė iš piliavietės bus galutinai iškeldinta kitąmet. Nemažai ant
pilies griuvėsių iškilusių menkaverčių pastatų jau nugriauta. Dviejose
per stebuklą išlikusiose Frydricho ir Karlo poternose įrengtas miesto
raidos ir pilies muziejus, po stogine eksponuojamos atidengtos senųjų
mūrų liekanos.
Pradėjus švarinti Klaipėdos piliavietę nuo ją subjaurojusių gamybinių
pastatų, architektai suskato brandinti naujas idėjas. Kaimynystėje jau
jau įrengtas naujas kruizinių laivų terminalas, bendrovės „Jūros vartai“
restaruotuose pastatuose įsikūrė viešbučiai, restoranai.
Pirmasis Klaipėdos pilies ir jos bastionų plėtros modeliavimo konkursas
įvyko prieš šešerius metus. Niekas tuomet neužsimindavo apie viso
istorinio komplekso gaivinimą. Iš projektuotojų reikalauta atstatyti
tik patį įspūdingiausią statinį - didįjį 43 metrų aukščio pilies
bokštą.
Klaipėdietis architektas Saulius Manomaitis siūlė ažūrinį bokštą su
apžvalgos aikštele sumontuoti iš stiklo, apšviestą iš vidaus, išsaugant
tik autentiška jo formą. Autoriui atrodė, jog skaidraus ir žaismingo
bokšto siluetas būtų pagyvinęs marių pakrantės vaizdą, viliotų į
piliavietę uostamiesčio gyventojus, svečius.
„Gerai, kad konkurso dalyviai nesusigundė muliažais, modernios
architektūros formomis ir būdais stengėsi atkurti ne butaforišką, bet
tikrovišką išnykusios Klaipėdos pilies vaizdą ir jos dvasią, atskleisti
šio istorijos ir kultūros paveldo unikalumą ir vertę“, - kolegų darbus
prisimena vilnietis architektas Leonardas Vaitys.
„Viskas kinta, atsiranda naujų galimybių. Susipažinus su pasauline
istorinių objektų renovavimo praktika, kitomis akimis pažvelgėme į
ankstesnes idėjas ir sumanymus“, - sako Klaipėdos savivaldybės
investicijų ir verslo plėtros skyriaus vedėja Elona Jurkevičienė.
Pilies atkūrimo galimybių studiją rengusios įmonės „El projektai“
konsultantė Laura Eidukevičiūtė džiaugiasi, jog Klaipėdos valdžia
pritarė maksimaliam variantui, kuris suskirstytas į keturias dalis:
„Galutinį projektą dar tikslinsime, įvertinę istorikų, paminklosaugos
specialistų pastabas, finansavimo galimybes. Visi procesai bus vieši“.
Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriaus Jono Genio nuomone,
istorinės medžiagos Klaipėdos piliai atstatyti yra kur kas daugiau nei
jos turėjo Valdovų rūmų projekto kūrėjai. Užmojus paveldo vertybes
komponuoti su modernia architektūra J.Genys linkęs vertinti kaip
eklektiką, kurioje istorijos pajūtis dažniausiai pranyksta.
„Visos Klaipėdos pilies atstatymas - geriausias variantas, jei norime
išsaugoti archeologinius ir kultūrinius sluoksnius. Pastatai juos
tiesiog uždengtų, pirmajame aukšte archeologai turėtų veikiančią
laboratoriją. Panašiai galima atkurti ir bastionus“, - įsitikinęs
istorikas.
Klaipėdos pilies atkūrimo galimybių studija jau įskėlė pirmąsias
polemikos kibirkštis. Oponentus jaudina ir šio projekto kaštai - su
piliavietėje įkurdinto jachtų ir mažųjų laivų uosto rekonstrukcija
Ordino pilies atstatymas gali kainuoti apie 171 mln. litų.
Kai kuriems architektams viso pilies tūrio atkūrimas - dar viena
avantiūra. Kaip ir Vilniuje baiminamasi, kad šiuolaikišką kultūros ir
istorijos vertybių sampratą gali nustelbti romantizuotas požiūris į
praeitį - juk nebeatkursi to, kas sunyko, dingo be pėdsakų.
Tačiau tą patį daro rusai Kaliningrade, užsigeidę pakelti iš griūvėsių
net pačių su žeme sulygintus senųjų Prūsijos valdovų rūmus. Vokiečiai,
svarstydami, ar kortonines Holivudo smukles primenančios tvirtovės
nedvelkia banalybe, tarsi paneigdami save atstato Berlyno pilį.
Klaipėdos pilies atkūrimo galimybių studijos rengėjai nemano, kad
diskusijų truks, kai projektas įsibėgės. Kai kurių pastabų dėl
atkūriama komplekso funkcionalumo, pastatų pritaikymo dabarties
poreikiams jau pareikšta.
Paveldosaugininkai pritaria muziejų, konferencijų salių projektavimui,
piliavietės erdvėse, tačiau nenorėtų, kad čia veiktų lošimo namai, o
šalia gynybinių pylimų atsirastų automobilių stovėjimo aikštelės.
Kada Danės žiotyse iškils pilies kuorai, kol kas niekas nežino. Pirmiau
reikės atidengti ir išžvalgyti visus kultūrinius sluoksnius
Įvertinęs savo jėgas istorikai mano, kad norint pradėti statybas vien
tik archeologiniams piliavietės tyrimams neužtektų 15 metų.