Pamaldose dalyvavo Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka, premjerė
Julija Tymošenko, Nacionalinio saugumo tarybos sekretorė Raisa Bohatyreva,
vicepremjeras Ivanas Vasiunykas, ministrų kabineto nariai ir Ukrainos
religinių organizacijų atstovai.
Sofijos sobore meldėsi įvairių religinių bendruomenių atstovai.
Šventovėje buvo uždegta „Negestanti žvakė“, kuri per tarptautinę atminimo
ugnies perdavimo akciją pabuvojo 30 šalių.
Pasak naujienų agentūros „Interfax“ korespondento, maždaug valandą
vykusios atminimo ceremonijos metu pirmąkart nuskambėjo XX amžiaus pradžioje
kūrusio Ukrainos kompozitoriaus ir bažnyčios veikėjo Kyrylo Stecenkos
„Requiem“.
Pamaldos, kuriose buvo pagerbtos badmečio aukos, vyko visose Ukrainos
cerkvėse ir bažnyčiose.
V.Juščenka šeštadienį padėjo gėlių prie Holodomoro aukų memorialo Kijevo
Michailovo aikštėje.
Minint 75-ąsias Holodomoro metines Kijeve šeštadienį vyks tarptautinis
forumas „Mano tauta visada gyvuos!“, kuriame dalyvaus Ukrainos, Lenkijos,
Lietuvos, Latvijos ir Gruzijos prezidentai.
Šeštadienio renginiai užbaigs badmečio aukų atminimui skirtą savaitę.
Didysis Ukrainos badas prasidėjo 1932-ųjų balandį ir truko iki 1933-ųjų
lapkričio. Badas apėmė beveik visą dabartinės Ukrainos teritoriją. Jo
išvengė tik dabartinės Vakarų Ukrainos, tuo metu įėjusios į Lenkijos sudėtį,
gyventojai.
Per 17 mėnesių Ukrainoje žuvo nuo 8 iki 10 milijonų žmonių. Tikslus aukų
skaičius nežinomas iki šiol, nes po kelerių metų vykusio Sovietų Sąjungos
gyventojų surašymo duomenys Ukrainoje buvo suklastoti.
Badmetis buvo sukeltas siekiant palaužti ukrainiečių tautos
pasipriešinimą žemės ūkio kolektyvizacijai. Sovietų valdžia nustatė
praktiškai neįgyvendinamus grūdų paruošų planus norėdama, kad valstiečiams
visai neliktų ko valgyti. 1932 metų pabaigoje ištisi Ukrainos kaimai ir
rajonai buvo paversti izoliuotais badaujančiais getais. Šia sąmoningai
organizuota akcija buvo sunaikinta penktadalis Ukrainos gyventojų.
V.Juščenka: "Ukrainos didysis badas buvo viena iš didžiausių pasaulyje humanitarinių katastrofų"
Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka
1932-1933 metų badmirį (Holodomorą) šeštadienį pavadino viena iš didžiausių
pasaulyje humanitarinių katastrofų ir ukrainiečių tautos genocidu, kurį
organizavo totalitarinis komunistų režimas, pranešama tinklalapyje
korrespondent.net.
Šią nuomonę V.Juščenka išsakė kalbėdamas Kijevo nacionaliniuose
T.Ševčenkos operos rūmuose vykusiame tarptautiniame forume „Ukraina mena -
pasaulis pripažįsta“, skirtame Holodomoro 75-osioms metinėms.
„Nė vienas badas nesukėlė tokių katastrofiškų padarinių ir sąlygų kaip
Ukrainoje - tai „juodosios lentos“, - sakė prezidentas, turėdamas omenyje
praeito amžiaus 3-4 dešimtmetyje Sovietų Sąjungoje taikytą psichologinių ir
administracinių sankcijų sistemą žemės ūkio gamybos planų neįvykdžiusiems
asmenims ir institucijoms.
„Iš tikrųjų 1932-1933 metų badas buvo didžiausio masto ir yra laikomas
viena didžiausių pasaulyje humanitarinių katastrofų“, - pridūrė V.Juščenka.
Prezidentas pabrėžė, kad badmetis Ukrainoje buvo sukeltas dirbtinai, ir
tai yra vienas iš svarbiausių jo ypatumų.
„Šis badas buvo tikslingas..., iš anksto sugalvotas. Šis badas buvo
organizuotas ir (tikslingai) nukreiptas. Tai jo pagrindinis ypatumas ir
svarbiausia esmė, - sakė jis. - Ukraina buvo patalpinta „juodojoje lentoje“
- tai kaimai, rajonai, sritys, į kurias buvo oficialiai uždrausta bet kam
įvažiuoti arba išvažiuoti... Tai getai, kurie buvo sukurti vieninteliu
tikslu - sunaikinti mano tautą.“
V.Juščenka taip pat pareiškė, kad Holodomoras „buvo ne mirtis nuo bado, o
tautos nužudymas pasinaudojant badu“ ir turi būti laikomas ukrainiečių
tautos genocidu.
„Badas Ukrainoje buvo pasirinktas kaip ukrainiečių tautos tramdymo
priemonė“, - aiškino šalies vadovas.
Savo kalboje V.Juščenka citavo Josifo Stalino žodžius, jog nacionalinis
klausimas yra valstiečių klasės klausimas ir kad sunaikinus valstiečių klasę
galima išspręsti nacionalinio pasipriešinimo problemą.
Prezidentas Ukrainos vardu padėkojo trylikai šalių, kurios pripažino
Holodomorą genocidu, taip pat tarptautinėms organizacijoms, paskelbusioms
Ukrainos didįjį badą nusikaltimu žmogiškumui.
V.Juščenka pabrėžė, kad nepaisant visų patirtų sunkumų Ukraina atsilaikė,
o istorinis teisingumas triumfavo.
„Mano tauta gyvuoja, mano tauta visada gyvuos - per amžių amžius“, -
baigdamas kalbą sakė Ukrainos vadovas.
Jis taip pat paragino kitas šalis pasmerkti totalitarinį komunistinį
režimą ir visus mėginimus reabilituoti ir pateisinti J.Stalino režimo
nusikaltimus.
Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis (Lechas Kačynskis) taip pat
pasmerkė sovietų režimo veiksmus 1932-1933 metais.
„Lenkija vienareikšmiškai pripažįsta, jog tas badmetis buvo ukrainiečių
tautos genocidas“, - sakė jis.
L.Kaczynskis paragino tarptautinę bendruomenę „pagerbti be jokios kaltės
nužudytų ukrainiečių atmintį“, taip pat „niekada neužmiršti šios baisios
tragedijos datos mūsų ateities ir mūsų vaikų vardan“.
Lenkijos prezidentas pareiškė esantis įsitikinęs, kad „ukrainiečių tauta
privalo pati pasirinkti savo kelią“ ir kad „šis kelias veda į Vakarus“.
„Ir jeigu taip yra iš tikrųjų, Ukrainos istorija neabejotinai turi tapti
neatsiejama Europos istorijos dalimi“, - pridūrė L.Kaczynskis.
Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis pabrėžė, kad jis „ir visos
civilizuotos šalys kartu su Ukraina gedi nužudytų ir nukankintų nekaltų
ukrainiečių“.
„Ukrainiečiai, kurie šimtmečius maitino viso pasaulio žmones, dėl
tikslingų totalitarinio Stalino režimo veiksmų tapo dirbtinai sukelto bado
aukomis, o tai nepataisomai paveikė ištisų kartų istoriją“, - sakė Gruzijos
lyderis.
Latvijos prezidentas Valdis Zatleris atkartojo kitų šalių vadovų
pareiškimus ir pasmerkė Sovietų Sąjungos totalitarinio režimo veiksmus.
„Šiandien mes prisimenam šią tragediją tikėdami ateitimi, kurioje nebebus
vietos holodomorams“, - sakė jis.
„75 metai - tai data, bylojanti, jog tebegyvuoja atmintis apie tuos
tragiškus įvykius, kurie išlieka ne vien artimųjų protuose ir atmintyje,
tačiau taip pat prisiminimuose tų, kuriems pavyko išgyventi“, - pridūrė
V.Zatleris