Praėjus penkeriems metams po
taikaus sukilimo M.Saakašvilis atėjo į valdžią, šios metinės taip pat akcentuoja jo
valdymui mestus iššūkius.
Išvakarėse kreipdamasis per televiziją į gruzinų tautą M.Saakašvilis
paragino gruzinus susivienyti prieš Rusijos keliamą „pavojingą grėsmę“,
tačiau kartu pripažino, kad ne visos žmonių viltys, dedamos į „rožių
revoliuciją“, pasiteisino, nes viltys visada didesnės už galimybes“.
„Mes buvome užpulti dėl pastarųjų penkerių metų sėkmės, tai buvo
paskutinis imperijos iššūkis mums, - sakė jis šeštadienį vakare. - Niekada
nebuvome susidūrę su tokia pavojinga grėsme. Mums reikia stiprybės ir
vienybės. Privalome tikėti ateitimi ir turėti drąsos. Vietoje to, kad rytoj
švęstume, privalome demonstruoti vienybę, kaip demonstravome 2003 metų
lapkričio 23-ąją“.
M.Saakašvilis pabrėžė, kad „tai, kas svarbiausia, įvykdyta,
Gruzija įsitvirtino kaip valstybė“.
Oficialios iškilmės buvo kuklios, vienintelis planuotas renginys
- koncertas puošniuose Tbilisio operos rūmuose, kuriuose dalyvaus Lenkijos
prezidentas Lechas Kaczynskis.
Kaip teigia nepriklausomi ekspertai, šiandien Gruzijoje vis mažiau žmonių
švenčia „rožių revoliuciją“, manydami, jog būtent jos organizatoriai privedė
prie to, kad žmonės nuskurdo ir patiria sunkius išbandymus.
Lapkričio 23-iąją Gruzijoje visada buvo švenčiama Šv.Jurgio diena.
Lygiai prieš penkerius metus Tbilisio centre priešais parlamentą šimtai
tūkstančių Gruzijos gyventojų pradėjo revoliuciją. Šio pastato sienos mena,
kaip tuometinis prezidentas Eduardas Ševardnadzė buvo priverstas nusileisti
įpykusių šalies gyventojų, kuriuos vedė jaunas lyderis M.Saakašvilis su
aukštai iškelta rankoje rože, spaudimui, o po to ir atsistatydinti.
„Asmeniškai man iš tų rožių, su kuriomis aš pati buvau atvažiavusi iš
Zugdidžio ir kelias paras išstovėjau prie parlamento, liko tik spygliai.
Jeigu net ėmėme materialiniu požiūriu gyventi kiek geriau, savo mažąjį
riešutų verslą pradėjome, po karo viskas nuėjo niekais, - sako Zugdidžo
rajono Gruzijos Vakaruose gyventoja Madona Šonija.
„Drebame iš baimės, kad vieną gražų rytą atsibusime po rusų batu - juk
šalia administracinė siena su Abchazija ir rusų kareivius, kurie nuo to
laiko drumsčia mūsų ramybę, galima ranka pasiekti“, - sako ji.
„Teritorijos prarastos galutinai - o tai svarbiausia, aš taip manau, -
jai pritaria Tbilisio gyventojas Zurabas Culukidzė. - Tačiau aš vis
tikėjausi, kad kada nors dar apsilankysiu Suchumyje, tai - mano jaunystės
miestas, o dabar jau žinau, kad niekada to nebebus“.
Gydytoja Marina Beriašvili prisipažįsta, kad niekada nebuvo politiniu
požiūriu aktyvi ir prie revoliucijos barikadų nestovėjo. Dabar, sako ji,
išeitų į gatves, bet nemato tos opozicijos, kuri galėtų realiai ką nors
pakeisti šalyje.
Skundų, kad nėra darbo ir trūksta pinigų paprasčiausioms gyvenimo
reikmėms, galima išgirsti visur, ypač parduotuvėse ir turgavietėse, kur
produktai ir būtiniausios prekės vis brangsta.
Politologai prieštaringai vertina Gruzijos, švenčiančios „rožių revoliucijos“ penkmetį, pasiekimus
Niekas neneigia, kad per penkerius metus,
praėjusius nuo taikios provakarietiškos „rožių revoliucijos“, Gruzija
užsimojo įgyvendinti dideles reformas ir ryžtingai pasuko integracijos į
NATO ir Europos Sąjungą (ES) link.
Kaip rašo britų visuomeninis transliuotojas BBC savo naujienų svetainėje,
Vakarų vyriausybių, ypač - Vašingtono, remiamas šalies prezidentas Michailas
Saakašvilis pradėjo kovą su korupcija ir pritraukė rekordiškai daug užsienio
investicijų, kurios padėjo Gruzijos ekonomikai 2007 metais pasiekti 12 proc.
augimą.
Tačiau pastaraisiais metais kritikai vis dažniau ėmė kaltinti
M.Saakašvilį autoritariškomis tendencijomis, ypač po to, kai pernai policija
be ceremonijų išvaikė dešimtis tūkstančių prieš vyriausybę protestavusių
demonstrantų.
Jis taip pat vis griežčiau kritikuojamas dėl to, kaip vyriausybė vadovavo
rugpjūčio karui, kurio metu Rusijos pajėgos įžengė į Gruziją atremti gruzinų
bandymo karine jėga atgauti Maskvos remiamą Pietų Osetiją.
Tad ne vienas politologas sutinka, kad pastarųjų metų įvykiai Gruziją
nubloškė daug metų atgal.
Vieno žymiausių Gruzijos ekspertų Ramazo Sakvarelidzės anaiptol nestebina
tai, kad jauni ir pernelyg karšti lyderiai daro lemtingas klaidas.
Kur kas mažiau, jo nuomone, „atleidžiama mokytojams, šiuo atveju -
Jungtinėms Valstijoms, kurios tikėjosi iš savo eksperimento demokratijos, o
gavo diktatūrą“.
„Tai ir yra daugelio revoliucijų rezultatas, taip pat ir „rožių
revoliucijos“. Noriu priminti, prieš daugiau kaip metus (JAV finansistas ir
filantropas) George`as Sorosas sakė, kad jų eksperimentas
pavyko, - sako ekspertas. - Tai štai, turiu pranešti, kad pavyko jo tik
pirmoji dalis, o paskui buvo gautas bumerango efektas: šiandien apie
Ševardnadzės laikų demokratiją kalbama kaip apie aukščiausią etaloną,
palyginti su ta, kuri yra šiandien“.
Ekonomika, ekspertų nuomone, taip pat nusmuko, taip ir nespėjusi
atsistoti ant kojų.
Gija Chuchašvilis mano, kad kalbos apie Gruziją kaip demokratijos ir
investicijų oazę ir visi virtualios gerovės vaizdai, kuriuos vadžia mėgino
įdiegti Gruzijos ir užsienio visuomenei, prarado prasmę pernai lapkritį, kai
buvo išvaikytas taikus mitingas, o galutinai žlugo šių metų rugpjūtį, kai
Maskva pripažino Pietų Osetijos ir kitos separatistinės respublikos -
Abchazijos - nepriklausomybę.
„Tai, kad Gruzija šiandien vėl tapo „prašinėtoja“ ir pati nesugeba
išspręsti savo ekonominių problemų, ją nubloškė bent 12-20 metų atgal“ ir,
aš manau, pas mus čia prasideda rimta ir finansų, ir ekonomikos krizė:
investicijų nėra, apyvarta privačiame sektoriuje visiškai smuko, atsirado
daug humanitarinių problemų, prisidėjo tūkstančiai naujų pabėgėlių prie jau
esamų, taigi padėtis, sakyčiau, labai liūdna“, - konstatuoja ekspertas.
Tuo pat metu kai kurie politologai vis dėlto pažymi teigiamus
M.Sakašvilio ir jo komandos valdymo dalykus, bet, kaip mano Paata
Zakareišvili, tokiais laimėjimais gali pasigirti bet kuris autoritarinis
režimas.
„Vienintelę, buvusią nuo Ševardnadzės laikų problemą Michailas
Saakašvilis išsprendė veiksmingai - tai Aslano Abašidzės klausimas, ir todėl
Adžarijoje šiandien nėra politinio separatizmo ir ji visa „kvėpuoja“ visos
Gruzijos problemomis“, - pažymi politologas.
„Žinoma, yra tam tikrų ekonomikos administravimo teigiamų rezultatų - yra
elektros, dujų ir taip toliau. Tačiau tuo Saakašvilio režimas ir panašus į
Stalino epochą, kai visi sėdėjo šiltai ir buvo šviesa, bet nebuvo jokių
laisvių“, - pridūrė jis.
Kur kas daugiau teigiamų dabartinės valdžios valdymo dalykų įžvelgia
politologas Aleksandras Rondelis.
Jis pažymi, kad užtikrintai ir patikimai dirba valstybės institucijos ir
tarnybos, kurios net per karą dirbo be pertrūkių.
Didelis laimėjimas, jo nuomone, yra darniai dirbanti bankų sistema. Daug
padaryta ir civilinės infrastruktūros srityje.
A.Rondelis įsitikinęs, kad jeigu Gruzijai bus duodama ramiai eiti į
priekį, per 10-15 metų ji taps valstybe, panašia į septintojo ir aštuntojo
dešimtmečio Graikiją.
Reikia pripažinti, kad politologų prognozės kur kas kuklesnės nei
prezidento.
Dar pernai vienoje savo kalbų M.Saakašvilis sakė, jog Gruzijai reikės tik
kelerių metų, kad ji pasiektų Singapūro ir Honkongo lygį.