Šiaulių „Aušros“ muziejuje saugomas archeologinis radinys – medinis luotas – aptiktas 1946 m. Degimų durpyne (Bačiūnuose, Šiaulių r.), apie 1 m gylyje. Luotas išskobtas iš vieno rąsto, nusmailintu priekiu, jo ilgis 3,85 m (perpjautas į dvi dalis). Jokių radinių, leidžiančių datuoti luotą, prie jo nebuvo aptikta. 2005 m. atliktas radiokarboninis medienos tyrimas parodė, kad luotas yra iš VIII a. po Kr.
Mediniai luotai Lietuvoje yra retai pasitaikantys archeologiniai radiniai, nes mediniai dirbiniai, kaip ir kita organika, žemėje greitai suyra. Bačiūnų luotas nuskendo pelkėje, todėl būdamas drėgmėje medis nesunyko 1200 metų. Be Bačiūnų luoto, Lietuvoje žinomi tik du geležies amžiaus luotai.
Į muziejų luotas pateko po mėnesio nuo iškasimo - perpjautas ir jau išdžiuvęs saulėje. Visą laiką, iki 2005 metų, radinys buvo laikomas Šiaulių „Aušros“ muziejuje nekonservuotas. Dėl temperatūros ir drėgmės kaitos eksponatas pamažu nyko. Jei nebūtų imtasi radikalių priemonių, šis unikalus vidurinio geležies amžiaus archeologinis radinys būtų prarastas.
Kultūros rėmimo fondo lėšomis 2005–2007 metais medinis luotas buvo datuotas radiokarboniniu metodu ir konservuotas Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centre. Medienos konservavimas – tai lėtas procesas, per kurį į nuvalytą eksponatą prisotina etilo alkoholyje ištirpintomis cheminėmis medžiagomis, stabdančiomis irimą, o paviršius padengiamas apsaugine danga. Tokio didelio objekto konservavimas truko dvejus metus ir brangiai kainavo.