„Pagrindinis šio tinklalapio tikslas - pateikti jame vadinamuosius
etaloninius tekstus. Be to, ten bus paskelbti spausdinti ir faksimiliniai
asmeniniai dokumentai, didelis nuotraukų archyvas ir daug kas kita“, -
pasakojo N.Solženicyna agentūrai „Interfax“.
„Jeigu kas norės pasinaudoti Solženicyno citata, galės tai padaryti
tiesiai iš pirmojo šaltinio“, - pridūrė ji. N.Solženicyna pažymėjo, kad
stengsis pateikti tinklalapyje visus rašytojo kūrinius.
Pasak rašytojo našlės, ketvirtadienį, kai A.Solženicynui būtų sukakę 90
metų, laikraštyje „Russkaja gazeta“ publikuojamas jo nedidelis, nebaigtas,
anksčiau niekur neskelbtas straipsnis.
„Didesnė medžiaga taip pat rengiama, ji nesiejama su konkrečia data ir
bus spausdinama pamažu, - sakė N.Solženicyna. - Be kita ko, jau pradėti
leisti 30 tonų rinktiniai raštai leidykloje „Vremia“. Kai kuriuos tomus
rengė spaudai Aleksandras Isajevičius, dabar tai darau aš“.
N.Solženicyna priminė, kad leisti rinktinius raštu pradėta dar 2006
metais, kai buvo išleisti pirmieji trys tomai. 2007 metais buvo išleisti dar
du, o 2008 metais - keturi.
„Šiais metais turi būti išleisti dar du tomai, bet tikriausiai jie
pasirodys kitų metų vasarį“, - pranešė rašytojo našlė.
„Bet tarp šių 30-ties rinktinių raštų tomų, kuriuose sudarys tik užbaigti
kūriniai, bus keturi dar niekada nespausdintų kūrinių tomai. Be to,
Aleksandras Solženicynas paliko nebaigtų kūrinių, anksčiau ar vėliau jie
taip pat bus paskelbti“, - papasakojo ji.
N.Solženicyna taip pat tikisi, kad Rusijos federalinė saugumo tarnyba,
buvusi KGB, perduos jai dokumentus, kurie buvo pridėti prie kapitono
A.Solženicyno, areštuoto 1945 metais, bylos.
„Turimi omenyje asmeniniai daiktai, kuriuos jis turėjo arešto metu.
Kadangi šis kapitonas Solženicynas vėliau tapo žinomu rašytoju, asmeniniai
daiktai, užrašų knygutės, nuotraukos - visa tai įgyja pažintinę reikšmę
muziejams“, - pridūrė ji.
N.Solženicyna pažymėjo, kad „Aleksandras Isajevičius labai skeptiškai
žiūrėjo į gyvų žmonių muziejus ir manė, kad jie visiškai nereikalingi“.
„Aš neabejoju, kad Solženicyno kūriniai bus skaitomi daug metų, nes
svarbiausia jo kūriniuose - ne sensacingas papasakojimas apie lagerių
gyvenimą, o pasakojimas apie žmogaus sielą ir žmogaus ištvermingumą
sunkiomis aplinkybėmis - nesvarbu, ar tai lageris, liga ar artimųjų
išdavystė“, - pabrėžė ji.
Svarbiausia A.Solženicyno knyga - „Gulago archipelagas: meninio tyrimo
patyrimas“, kuri buvo slaptai parašytas Sovietų Sąjungoje ir išspausdinta
trimis tomais Paryžiuje 1973-1978 metais. Joje jis užsimojo atkurti nesamą
Sovietų Sąjungos istoriją ir pagerbti milijonų žmonių, „sutrintų į lagerių
dulkes“, atminimą.
Šis monumentalus veikalas, kuriame atskleidžiamos tamsiausios
stalinistinio režimo paslaptys, suvaidino didžiulį vaidmenį daugelio žmonių
gyvenime Sovietų Sąjungoje.
Vakaruose jo išspausdinimas prilygo „dinamito sprogimui“ - Gulago
„portretas“ labai smarkiai paveikė įvykių stalininėje Sovietų Sąjungoje
suvokimą Vakaruose, sudavęs paralyžiuojamą smūgį SSRS autoritetui.
A.Solženicynas, tapęs inteligentijos pasipriešinimo komunistiniam režimui
simboliu, 1970 metais laimėjo Nobelio literatūros premiją už indėlį į
pasaulinę literatūrą.
Būdamas 89-erių metų rašytojas mirė savo namuose Maskvoje rugpjūčio 3
dieną.