Prie Seimo vyko Savanorių pajėgų vėliavų būrių rikiuotė. Ją stebėjo Seimo
pirmininkas Arūnas Valinskas, krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė,
Lauko pajėgų vadas taip Vytautas Žukas, KASP vadas Antanas Plieskis,
Latvijos ir Estijos savanorių pajėgų atstovai, Lietuvos kariuomenės vienetų
vadai, garbės savanoriai, užsienio šalių gynybos atašė.
Per aštuoniolika gyvavimo metų Savanorių pajėgos nuėjo ilgą kelią - nuo
parlamento gynėjų bei teritorinės gynybos užduočių iki modernios aktyviojo
rezervo struktūros.
1991 m. sausio 17 d. Aukščiausioji Taryba priėmė įstatymą dėl
Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (SKAT) įkūrimo. Tarnybos įkūrimas
įteisino savanorių veiklą ir į valstybės gynimą oficialiai įtraukė
visuomenę, kuri teisėtai galėjo ginti beatsikuriančią valstybę. 1998 m. SKAT
reorganizuota į KASP, kurios tapo sudėtine kariuomenės dalimi. 2003 metais
KASP integruotos į Sausumos pajėgų sudėtį.
Nuo 2003 metų tarptautinėse operacijose Kosove, Irake ir Afganistane
dalyvavo apie 600 Savanorių pajėgų karių.
Šiuo metu Afganistane užduotis vykdo KASP Žemaičių apygardos 3-iosios
rinktinės kariai, kurių pagrindu suformuota Lietuvos vadovaujamos Goro
provincijos atkūrimo grupės aštuntoji pamaina, misiją Afganistane perėmusi
pernai lapkričio mėnesį. Tai jau antroji provincijos atkūrimo grupė,
suformuota KASP pagrindu.
Savanorių pajėgas dabar sudaro penkios rinktinės, Lietuvos didžiojo
kunigaikščio Butigeidžio dragūnų mokomasis batalionas ir Aviacijos rinktinė.
Pajėgose tarnauja per 4 tūkst. karių savanorių ir apie 800 šimtai profesinės
karo tarnybos karių.
Savanorių pajėgų tikslas - ugdyti naują savanorių kartą, kurti modernias,
gerai apginkluotas, mobilias, greitai perdislokuojamas pajėgas, galinčias
vykdyti įvairias užduotis Lietuvoje ir dalyvauti tarptautinėse operacijose.