Kaip pranešė laikraštis „Frankfurter Allgemeine Zeitung“, šį dviejų
kambarių butą rado architektas Markas Aretzas, dirbdamas
vieno iš Leipzigo namų kapitalinio remonto ir vidaus perstatymo
parengiamuosius darbus.
„Kai mes atidarėme duris, supratome, ką jautė Howardas Carteris, kuris pirmasis įėjo į Tutanchamono kapavietę, - papasakojo
M.Aretzas laikraščiui. - Ten viešpatavo visiška netvarka, bet jausmas buvo
toks, tarsi būtume radę brangų lobį ir atsidūrę seniai praėjusioje
epochoje“.
Kalendorius ant apleisto buto sienos rodė 1988 metų rugpjūtį, o virtuvėje
ant stalo stovėjo tuščias Rytų Vokietijoje tuo metu gaminto gėrimo
„Vita-Colla“, panašaus į amerikietišką kokakolą, butelis.
Vaizdą papildė degtinė „Kristall“, plastikiniai indai ir aliuminiai
peiliai bei šakutės. Vienintelis importinis produktas rastame bute buvo
dezodoranto buteliukas iš Vakarų Vokietijos.
Netoli spintos stovėjo cinkuota vonia. Bute nebuvo tualeto - gyventojams
teko naudotis komunaliniais patogumais, įrengtais namo prieduryje.
M.Aretzas pažymėjo, kad sprendžiant iš bute rastų dokumentų ir laiškų,
ten gyveno 24 metų jaunuolis, kuris turėjo problemų su valdžia ir kuris
paskubomis paliko savo daiktus ir pabėgo iš VDR į Vakarų Vokietiją.
Kai kuriomis žiniomis, jaunuolis du kartus pabuvojo už grotų.
„Aš manau, kad jis nenorėjo elgtis taip, kaip reikėjo Vokietijos
Demokratinėje Respublikoje, ir dingo, pasitaikius pirmai galimybei, maždaug
1988 metų pabaigoje ar 1989 metų pradžioje. Tuo metu žmonės bėgo per
Vengriją arba per Vokietijos ambasadą Prahoje“, - sakė M.Aretzas.
Berlyno siena buvo nugriauta 1989 metų lapkritį, ir po to prasidėjo
Vokietijos susivienijimas.