Klaipėdoje vykusios parodos „Užmirštos LDK vėliavos“ lankytojai galėjo pamatyti, kaip atrodo Abiejų Tautų Respublikos (Žečpospolitos) vėliavos. Šią parodą kaunietė B.Neverdauskienė netrukus surengs ir gimtojo miesto galerijoje „Studija“.
Parodoje rodomos XVII a. pabaigos-XVIII a. pradžios vėliavų nuotraukos atspindi tik dalį gausios dabar Švedijos nacionaliniame karo muziejuje saugomos vertingų trofėjų kolekcijos.
Mūšiuose paimtos trofėjinės Abiejų Tautų Respublikos vėliavos švedams primena šlovingas jų pergales, o lietuviams ir lenkams – skaudžius pralaimėjimus.
B.Neverdauskienei šios vėliavos – valstybingumo simboliai: „Jos liudija tuometę LDK padėtį Europos politiniame žemėlapyje, kunigaikštystės santykius su kaimynais, įnirtingas valdovų kovas dėl įtakos“.
Tekstilės meistrė į senovines vėliavas žvelgia ir menininkės akimis – jai rūpi medžiagos, iš kurių jos pasiūtos, aplikacijų formos ir spalvos, netgi siūlai. Laiko išblukinti audeklai jai – gyvos istorijos atspindys.
Nori atkurti valdovo vėliavą
Kaunietę labiausiai sudomino jūros žalumos spalvos Vyčio ir erelio simboliais papuošta Lietuvos ir Lenkijos valdovo Augusto II (Stipriojo) vėliava. Ši relikvija mūšį prie Klišovo (dabartinė Ukraina) laimėjusiai Švedijos valdovo Karolio XII kariuomenei atiteko 1702 metais.
Prieš 300 metų mūšiuose plevėsavusios karališkosios vėliavos – ne tik istorijos vertybė.
Jų spalvos, aplikacijos, apvadai, net siūlių dygsniai iškalbingai byloja apie tuo metu Šiaurės ir Vidurio Europoje klestėjusią baroko kultūrą, amatininkų tradicijas.
„Laikas negailestingai pakeitė vėliavų spalvas, iš kai kurių liko tik skutai ir aplikacijų fragmentai.
Bet nekyla abejonių, kad jas siuvo talentingi meistrai“, – įsitikinusi B.Neverdauskienė.
Tekstilininkė užsimojo atkurti Stokholmo karo muziejuje saugomą puošnią didelio formato Augusto II epochos karališkąją vėliavą. Šį projektą kaunietė skiria Lietuvos vardo 1000-mečiui.
Vertybės trūnijo bažnyčioje
Tikrų LDK vėliavų Lietuvos muziejuose nėra. Kelios autentiškos Abiejų Tautų Respublikos laikų vėliavos per stebuklą išliko Lenkijoje. Žinių, kad kai kurios LDK relikvijos pateko į Sankt Peterburgo Ermitažo muziejų, Rusijos istorikai nepatvirtina ir lietuvių į saugyklas neįsileidžia.
Augustas II buvo Saksonijos konfiurstas, tad nemažas LDK vėliavų rinkinys iki Antrojo pasaulinio karo saugotas Dresdeno arsenale.
B.Neverdauskienė LDK vėliavas pirmąkart pamatė pernai vasarą viešėdama Švedijoje.
Jų likimas nepavydėtinas – visi Šiaurės kare laimėti trofėjai buvo sukrauti vienoje Stokholmo bažnyčioje ir pamiršti.
Sunykusios vėliavos buvo aptiktos tik po Antrojo pasaulinio karo.
„Patys švedai stebėjosi atradę nemažai karališkųjų bendros Lenkijos ir Lietuvos valstybės vėliavų.
Vertinga kolekcija dabar pagarbiai saugoma Švedijos karo muziejuje“, – pasakojo taikomosios tekstilės meistrė.
Įvairių modelių sidabro siūlais ir monogramomis išmargintos vėliavos sužavėjo B.Neverdauskienę. Jas kariškiams specialiose dirbtuvėse iš šilko siūdavo moterys.
Nervingai trūkinėjančios apvadų siūlės, grubokos iškirptės rodo, kad siuvėjoms kartais tekdavo dirbti paskubomis.
„Moterų išsiuvinėti šilko audeklai karius kviesdavo į mūšį, dėl jų liejosi kraujas.
Ko gero, vyrams jos primindavo namus, mylimąsias, sušildydavo ir įkvėpdavo drąsos“, – svarstė tekstilininkė B.Neverdauskienė.
Pasirengusi kibti į darbą
Užsidegusi atkurti Augusto II laikų vėliavą menininkė trokšta kuo greičiau pradėti darbą.
Aplikacijų pavyzdžiai jau sukurti, reikia tik sulaukti šilko audinių iš Kinijos, marginimo dažų, siūlų.
„Visas procesas užtruks apie tris mėnesius. Maždaug tiek pat laiko puošnesnes didesnių modelių vėliavas kurdavo ir senieji meistrai“, – sakė kaunietė.
Autentiškomis spalvomis ir simboliais nušvitusią vėliavą menininkė ketina Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio proga įteikti įspūdingesnių LDK relikvijų neturinčiam Kauno karo muziejui.
Nemažai žinių apie istorines vėliavas sukaupusi B.Neverdauskienė apgailestauja, kad išliko vos kelios šlovingą lietuvių ir lenkų pergalę Žalgirio mūšyje primenančios relikvijos. LDK vėliavų tarp jų nėra.
Kalbama, kad viena per Žalgirio kautynes plazdėjusi vėliava kurį laiką buvo saugoma bažnyčioje prie Vilniaus, tačiau kilus gaisrui ji, kaip ir daugelis kitų brangių LDK relikvijų, pavirto pelenais.
* * *
Trofėjus saugomas Stokholme
Stokholmo karo muziejuje saugomą Augusto II (1670-1733) vėliavą švedai paėmė mūšyje prie Klišovo. Vienoje šilko audeklo pusėje pavaizduotas lenkiškas erelis, kitoje – lietuviškas Vytis. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės simbolį Vytį juosia palmių šakų vainikas.
Virš jo pavaizduota brangakmeniais inkrustuota karūna. Vėliavos antgalis paženklintas karališkąja Augusto II monograma. Jūros žalumo spalvos 2,67 metro ilgio ir 3,40 metro pločio vėliava dekoruota rausvos spalvos šilko ornamentų siuviniais.
Manoma, kad vėliava pasiūta 1701 metais Saksonijoje arba Lenkijoje. Būtent šią vėliavą bando atkurti B.Neverdauskienė.