Kauno centre įsikūrusiame Vidmanto Staniulio knygyne galima pavartyti senų tarpukario leidinių, kuriuose gausu pamokymų jungtuvėms besiruošiančioms mergelėms ir berneliams.
1937 metais kauniečius pasiekusios tiesos lytinio švietimo klausimais, išdėstytos profesoriaus Jasono knygelėje „Moters lytinis klausimas“, aktualios ir šiandien.
Autorius teigė, kad vedybiniame gyvenime lytinis santykiavimas veikia fizinę moters išvaizdą – jos sveikatą, nuo kurios labiausiai priklauso jos grožis.
Dėl to nenuostabu, kai vyresnio amžiaus merginos apsiniaukusiais veidais išteka už vyrų ir paskui pražysta nauju, viliojančiu grožiu.
Skaisčių nuotakų mažėjo
Knygelėje „Nauju keliu moterystėje“ buvo aiškinama, kad lytinis pasitenkinimas suteikia atsigaivinimo ir džiaugsmo. Todėl vedusieji neturėtų be svarbios priežasties lytinio gyvenimo apriboti. Jei jauna moteris į moterystę žiūri klaidingai, tai veda prie jausmų šaltumo ir stumia vyrą į neištikimybę.
Jau tuomet per daug nesisielota, kai į jaunavedžių lovą pirmą kartą atsigula mergina, jau praradusi „vainikėlį“.
1937 metais profesoriaus W.Šaffto išleistoje knygelėje tvirtinima, kad lytiniams santykiams turėtų vadovauti moteris. To esą reikalauja prigimtis. „Juk gyvūnų lytinis aktas įvyksta tada, kai to reikalauja pataitės, nors vyriškoji lytis panašiems veiksmams yra pasiruošusi visada“, – tikino profesorius.
Nepajėgus vyras žlugdo šeimą
1919 metais leistuose „Patarimuose vyrams“ buvo tvirtinama, kad svarbiausias sėkmingų vestuvių veiksnys – gera lytinė sveikata.
„Nepaisant, kaip gerai sutiktų abiejų apsiženijusių pobūdis, kaip geras būtų jų finansinis padėjimas ir kaip puiki būtų jų abelna sveikata, jeigu vyras bus lytiškai nusilpęs, tai ženyba negali būti laiminga. Galima tikėtis, kad ji taps tragedija“, – skelbė pamokymų knygelė.
Buvo nurodomas ir lytinių santykių dažnumas: 25 – 35 metų vyrams „lytiški susinešimai“ neturi būti dažnesni nei 2 kartus per savaitę, 35 – 50 metų – vienąkart. Vyresniems vyrams buvo patariama mylėtis kartą per dešimt dienų.
Miegoti patarė atskirai
Moterims buvo aiškinama, kad lengviausia vedybiniame gyvenime lytinį santykiavimą tvarkyti, kai vyras ir žmona turi atskirus miegamuosius, ir kada sueina kartu, tarp savęs turi jaustis kaip svečiai ir vienas kitą nuoširdžiai gerbti. Taip tvarkytis vedybiniame gyvenime esą ne tik higieniška, bet tada ir pats gyvenimas esti įdomus.
„Patarimuose vyrams“ miegoti atskiruose guoliuose buvo patariama siekiant visiškai nenuvaryti vyrų nuo kojų. Per dažnas mylėjimasis veda prie vyriškų jėgų nusilpimo ir persisotinimo.
Ragino kuo greičiau pastoti
„Pirmasis lytinis aktas moteriai yra surištas su nedideliais skausmais, bet kurie gali pavirsti rimtesniais susirgimais. Po pirmo lytinio akto, jei juo palydėta moters nekaltybė, jau ir tą pačią naktį daugiau nekartojant, apie 48 val. moteris turi palikti visiškoje ramybėje“, – teigė to meto seksologai.
Vestuvėms siūlyta pasirinkti nevaisingą dieną, nes jau nuo seno yra įsigyvenęs įprotis per vestuves alkoholiu pasisvaiginti.
Kiekvienos jaunos tarpukario Lietuvos šeimos pareiga buvo susilaukti kuo daugiau palikuonių. Jaunavedžiai buvo raginami ilgai nelaukti.
„Naujasis mokslas spėjo patvirtinti, kad stipriausi ir sveikiausi vaikai esti, kai jie gimsta iš lytiniai neišsidėvėjusių tėvų“, – teigiama knygelėje.
Buvo aiškinama, kad pradedant gyvybę nei tėvas, nei motina neturi būti užnuodyti arba užkrėsti. Vaikui pakenkti gali ne tik alkoholis, bet ir nikotinas, morfijus, kokainas.
Akylesni žmonės pastebėjo, kad vaikai, gimę 9 mėnesius po jomarko, Užgavėnių ar kitų švenčių, būna gerokai atsilikę protiškai ir fiziškai.
Prieš pradėjimą buvo raginama vengti sotaus maisto, valgyti daugiau daržovių, negerti, mesti rūkyti, ne per daug lytiškai santykiauti.
Populiarino sargius ir tabletes
Bažnyčia draudė naudoti bet kokias apsisaugojimo nuo nėštumo priemones, išskyrus susilaikymą, tačiau prakutusi visuomenės dalis ieškojo būdų nepageidaujamam nėštumui išvengti.
Dalis medikų pagrindiniu būdu laikė vaisingų ir nevaisingų dienų skaičiavimą. Lentelėse būdavo pateikiami vaisingų dienų skaičiavimo pavyzdžiai esant skirtingos trukmės moters ciklui.
Buvo galima surasti ir paaiškinimų, kaip naudoti prezervatyvus, chemines tabletes, tepalus.
Tačiau lytinio akto nutraukimas buvo laikomas prigimčiai prieštaraujančiu paklydimu. „Tai vyrui taip sunku, kad dažnai naudojant, gali sužaloti jo nervų sistemą. Nutraukus lytinį aktą moteris taip pat nepasitenkina“, – teigė specialistai.
Ypač daug dėmesio tikrinant būsimuosius jaunavedžius buvo kreipiama į tai, ar jie neserga veneros ligomis, kurių po Pirmojo pasaulinio karo Lietuvoje buvo smarkiai padaugėję.
Pirmojo pasaulinio karo metais vien rusų armijoje buvo apie 3 mln. veneros ligomis sergančių karių. Šios infekcijos kamavo ir daugelį vokiečių, todėl nenuostabu, kad pokario metais daugelyje Europos šalių, tarp jų ir Lietuvoje, siautėjo sifilis ir gonorėja.
Medikai šias ligas nustatydavo net nekaltoms mergaitėms. Veneros ligomis nesunkiai buvo galima užsikrėsti bendruose tualetuose, pirtyse. Vyrai neretai užsikrėsdavo naudodamiesi barzdaskučio paslaugomis. Tačiau daugiausia užkratas buvo platinamas per lytinius santykius.
Klestėjo prostitucija
Norintiems nesusirgti sifiliu jaunuoliams buvo patariama padoriai gyventi, tačiau nesisendinti ir vesti vyrams apie 24 metus, o moterims tekėti 20 metų amžiaus.
Vyrams vengti lytinių santykių su prostitutėmis, nes daugelis jų, ypač žemesnės klasės, nešioja pavojingus užkratus.
Nebučiuoti bet ko į lūpas, nesinaudoti bendrais indais, šaukštais, kol jie nebuvo išplauti verdančiame vandenyje.
Nesantykiauti su nepažįstamais žmonėmis.
Nepaisant gausių seksologų patarimų, tuometinė Lietuvos laikinoji sostinė garsėjo prostitucija. Nelegalūs viešnamiai klestėjo prie stoties įsikūrusiame „Locarno“ viešbutyje, Nemuno gatvėje.