Marijampolėje atstatytas paminklas kunigaikščiui Vyteniui (nuotraukos, video)

Skulptorius Gabrielius Stanulis paminklą kariniame miestelyje buvo sukūręs 1938-aisiais.

Jis testovėjo dvejus metus. 1940-aisiais, prasidėjus sovietų okupacijai, batalione įsikūrė desantininkų divizija.

Kariniame miestelyje buvo sunaikinti visi lietuvybės ženklai ir simboliai.

Caro laikų kareivinėse po penkiais tinko sluoksniais atsidūrė vienintelės tarpukario Lietuvos sieninės tapybos freskos Užnemunėje, buvo sudaužytas tvenkinio saloje stovėjęs paminklas kunigaikščiui Vyteniui, nuniokotas parkas.

Istoriniu ir kultūriniu batalionu paveldu imta rūpintis po 1993-iųjų, kai iš Lietuvos buvo išvesta sovietų kariuomenė.

Prieš kelerius metus restauratoriai atkūrė kelias freskas.

Praėjusiais metais buvo nuspręsta atstatyti paminklą kunigaikščiui Vyteniui.

Šiam projektui Marijampolės savivaldybė skyrė 50 tūkst., o privatūs aukotojai ir įvairios bendrovės - 30 tūkst. litų.

Atkurti paminklą toje pačioje vietoje - tvenkinio saloje - ėmėsi žinomas skulptorius Julius Narušis.

„Teko dirbti ir sekmadieniais, bet aš aplinkinių gyventojų nepiktinau - per mišias nedirbau, - šypsosi skulptorius. - Stengiausi, kad pagal išlikusias nuotraukas atkurtas paminklas būtų šiuolaikiškas, nesistengiau kopijuoti originalo“.

J.Narušis pasirinko rausvą granitą, atgabentą iš Kinijos ir Lenkijos.

„Man granitas - minkščiausia medžiaga, nors kitiems ji atrodo kiečiausia. Visaip svarstėme. Lieti iš bronzos - pernelyg sudėtinga ir brangi procedūra. Jei būtume rinkęsi betoną, kaip kad G.Stanulio buvo daryta, šiais laikais būtume likę, ko gero, nesuprasti“, - darbų pradžią prisiminė J.Narušis.

Skulptorius prie atkurto paminklo triūsė iki paskutinės sekundės.

„Niekada negaliu baigti darbo, sakykime, iki atidengimo likus trims dienoms. Tada stoviu, žiūriu, rūkau ir nervinuosi - dar tą galėjau pataisyti, aną padailinti. Norisi vis taisyti ir taisyti. Todėl darbą baigiu paskutinę minutę“, - atviravo skulptorius.

Jo nuoširdų triūsą puikiai įvertino į paminklo atidengimo iškilmes susirinkę miestiečiai, bataliono vadas pulkininkas leitenantas Petras Montvila, Marijampolės vyriausiasis paminklotvarkininkas Gedeminas Kuncaitis.

„Stengiausi, kad, užmetus žvilgsnį į skulptūrą, matytųsi, jog tai ne eilinis šarvuotas karys“, - sakė skulptorius J.Narušis.

Kunigaikščio veido bruožų senose fotografijos bemaž neįmanoma įžiūrėti.

Tačiau skulptoriui padėjo bataliono muziejuje saugomas Vytenio biustas.

Jo autorius - tas pats skulptorius G.Stanulis. Biustas iki sovietų okupacijos stovėjo batalione.

Kai Antrojo pasaulinio karo išvakarėse Marijampolės kariniame miestelyje įsikūrusi divizija naikino lietuvių tautos paveldą, biustą pavyko išgelbėti tuomet dar nė 18 m. neturėjusiam marijampoliečiui, gyvenusiam netoli kareivinių.

Paauglys, nuniokotose kareivinėse aptikęs Lietuvos valdovo biustą, parsinešė jį į namus. Į audeklą suvyniotas G.Stanulio darbas buvo slepiamas palėpėje.

Po daugelio metų kunigaikščio Vytenio biustas buvo pastatytas garbingoje jo gelbėtojo namų vietoje.

Šios istorijos pikantiškiausia detalė ta, kad biustą nuo pražūties išsaugojo dabartinio bataliono vado P.Montvilos tėvas Justinas.

J.Montvila, pedagogas, vienas iš Marijampolės šviesuolių, ir jo žmona gydytoja Emilija Montvilienė per visus sovietinės okupacijos metus šį biustą laikė nesislapstydami.

1989-aisiais - Sąjūdžio metais - J.Montvila kunigaikštį Vytenį padovanojo Marijampolės kraštotyros muziejui. Prieš kelerius metus biustas buvo perkeltas į bataliono muziejų.

Karinį muziejų bei restauruotas freskas lanko ne tik miesto gyventojai, bet ir svečiai iš užsienio.

Lankomiausiu objektu batalione tapo ir Lietuvos kariuomenės logistinių transporto priemonių paroda, eksponuojama kultūros paveldo statinyje - XIX a. pabaigos arklių manieže.

Caro laikų kariuomenės dragūnų batalionui statyto 2 tūkst. kvadratinių metrų ploto manieže nėra jokių atramų ar pertvarų.

Medinės statinio stogo konstrukcijos taip perpintos, kad laiko viena kitą.

Paveldosaugininkai tvirtina, kad tokių pastatų Lietuvoje daugiau nėra.