Seimo posėdžių sekretoriate įregistruotas deklaracijos projektas, kuriuo
pripažįstama, kad „nuo 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos laisvės lovos sąjūdžio
tarybos deklaracijos priėmimo iki mirties 1954 m. lapkričio 26 d. LLKS
tarybos prezidiumo pirmininkas Jonas Žemaitis buvo kovojančios prieš
okupaciją Lietuvos valstybės vadovas, faktiškai vykdęs prezidento
pareigas“.
Lietuva ginklu priešintis sovietų okupacijai pradėjo 1944 m., ši kova
tęsėsi iki 1953 m., kai buvo sunaikintos organizuotos Lietuvos partizanų
struktūros.
1949 m. vasario 2-22 d. Minaičių kaime (Radviliškio r.) buvo sušauktas
visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas.
1949 m. vasario 16 d. LLKS Tarybos posėdyje priimta svarbiausia
deklaracija, kurią pasirašė aštuoni posėdžio dalyviai: Vakarų Lietuvos
partizanų srities vadas Jonas Žemaitis-Vytautas, Tauro apygardos vadas
Aleksandras Grybinas-Faustas, Vakarų Lietuvos partizanų srities štabo
viršininkas Vytautas Gužas-Kardas, LLKS Visuomeninės dalies viršininkas
Juozas Šibaila-Merainis, Prisikėlimo apygardos štabo viršininkas Bronius
Liesys-Naktis, Prisikėlimo apygardos vadas Leonardas Grigonis-Užpalis, Pietų
Lietuvos partizanų srities vadas A.Ramanauskas-Vanagas ir LLKS Tarybos
prezidiumo sekretorius Petras Bartkus-Žadgaila.
Deklaracija kartu su kitais Lietuvos partizanų vadų suvažiavime priimtais
dokumentais sudarė teisinį ir politinį Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo
pagrindą.