Į iškilmes susirinko ypač gausi, beveik poros tūkstančių kauniečių minia, atvyko Seimo, Vyriausybės nariai, Kauno miesto vadovai. Žiūrėkite reportažą iš Kauno.
Iškilmingai atidengus paminklą, Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė prabilo apie bręstančią politinę valią J.Žemaičiui suteikti signataro bei ketvirtojo šalies prezidento titulus.
Signatarų titulus, pasak R.Juknevičienės, būtina suteikti 1949 metų vasario 16-ąją vykusiame LLKS Tarybos posėdyje nepriklausomybės deklaraciją pasirašiusiems aštuoniems Lietuvos partizanų vadams.
„Seimas dar turės priimti įstatymą, paskelbdamas, kad Jonas Žemaitis – Vytautas, Adolfas Ramanauskas – Vanagas, Juozas Šibaila – Merainis, Leonas Grigonis – Užpalis, Aleksandras Grybinas – Faustas, Vytautas Gužas – Kardas, Bronius Liesys – Naktis, Petras Bartkus – Žadgaila, pasirašę šią deklaraciją yra tikrieji signatarai. Tokie pat signatarai, kurie 1918 metais atkūrė mūsų valstybę.
Tiesa dar turės būti atkurta ir mes priimsime deklaraciją, kuria paskelbsime, kad J.Žemaitis – Vytautas yra prezidentas. Kad jis buvo prezidentas ne tik žuvusiųjų, bet ir visų mūsų, kuriems brangi tiesa“, - sakė R.Juknevičienė.
J.Žemaitis prieš šimtą metų gimė Palangoje, 1929 metais baigė Kauno karo mokyklą. Studijuodamas Prancūzijoje gavo kapitono laipsnį, vėliau vadovavo Lietuvos kariuomenės 4-ojo artilerijos pulko mokomajai baterijai. 1941 metais pasitraukė iš artilerijos pulko, kuriam buvo įsakyta su Raudonosios armijos daliniais trauktis į rytus. Nepanoręs tarnauti vokiečiams, išėjo į atsargą, gyveno Kaune, vėliau Šiluvos valsčiaus Kiaulininkų kaime.
1944 metais Šiluvos ir Tytuvėnų valsčiuose suorganizavo apie 150 vyrų į generolo Plechavičiaus Vietinę rinktinę ir pats tapo šios rinktinės 310-ojo bataliono vadu. Vokiečiams išformavus rinktinę, kurį laiką slapstėsi, o nuo 1945-ųjų tapo Žebenkšties rinktinės, veikusios Raseinių apskrityje, štabo viršininku. 1947-ųjų gegužę buvo išrinktas Kęstučio apygardos vadu. Po metų įkūrė Jūros partizanų sritį, tapo jos vadu. Netrukus ėmėsi organizuoti vieningą partizanų vadovybę. 1948 lapkritį paskelbė apie vyriausiosios partizanų vadovybės atkūrimą ir 1949 metais sušaukė visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimą, kuriame buvo sukurtas Lietuvos laisvės kovos sąjūdis.
J.Žemaitis buvo išrinktas LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininku, ėjo Gynybos pajėgų vado pareigas.
1953 metų gegužės 30 d. bunkeris, kuriame slėpėsi J.Žemaitis – Vytautas buvo išduotas. Vidun įmetę granatą su migdomosiomis dujomos sovietų smogikai Lietuvos rezistencijos kovų lyderį suėmė gyvą. 1954 lapkričio 26 dieną J.Žemaitis buvo sušaudytas Maskvos Butyrkų kalėjime. Jo palaidojimo vieta iki šiol nėra žinoma.
1997 metų vasario 14-ąją Lietuvos prezidento dekretu J.Žemaitis po mirties apdovanotas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu, o 1998 m. sausio 26 d. jam suteiktas dimisijos generolo laipsnis.
1998 m. lapkričio 20 d. Krašto apsaugos ministras Lietuvos Karo akademijai suteikė generolo
J.Žemaičio vardą.