Iškilmėse dalyvavo vienintelės likusios gyvos artimiausios J.Žemaičio
giminaitės - dvi generolo sesers Kotrynos Juškienės dukterys: 73 metų
Aušra Marija Vilkienė ir 70 metų Rūta Kotryna Juškaitė.
Jauniausias vaikas šeimoje buvęs J.Žemaitis turėjo seserį Kotryną ir
vyresnį brolį Petriuką, kuris dvejų metukų mirė.
Po to kai už nuopelnus Lietuvos valstybei Palangoje gimusiam J.Žemaičiui
kurorto taryba vienbalsiai suteikė garbės piliečio vardą, miesto meras
Vytautas Stalmokas J.Žemaičio dukterėčioms įteikė mero garbės piliečio
regalijas - trečiu numeriu pažymėtą paauksuotą ženklą su miesto herbu.
Kaunietė ekonomistės išsilavinimą turinti A.M.Vilkienė bei Tytuvėnuose
gyvenanti gydytoja neurologė R.K.Juškaitė apgailestavo, kad šios dienos
nesulaukė jų pusbrolis, vienintelis J.Žemaičio sūnus Laimutis Žemaitis.
Jam buvo įteikti 1997 metais tėvui skirtas apdovanojimas - Vyčio
Kryžiaus pirmojo laipsnio ordinas.
Sulaukęs 67 metų jis pernai rugpjūčio mėnesį mirė.
J.Žemaičio dukterėčios sakė, kad dėdei skirtos Palangos miesto garbės
piliečio regalijos, kaip ir jam suteikti apdovanojimai, bus perduoti
Lietuvos genocido aukų muziejui.
Prisiminimais apie J.Žemaitį dalinosi į iškilmes atvykusi jo tolima
giminaitė, generolo bendraamžė Kazytė Rašimaitė - Stonkienė, kuri šį
lapkritį sulauks 90 metų.
Vaikystėje ji artimai bendravo su J.Žemaičiu, o po karo šiam išėjus į
mišką, partizanų generolą rėmė ir globojo.
„Jonas gimė per anksti. Šiandien jis būtų tikrų tikriausias Lietuvos
prezidentas.
Ne sau naudos žiūrėjusiam, o Lietuvos labui gyvenusiam Jonui nerūpėjo
nei pinigai, nei garbė. Jis savo partizanams draudė savivaliauti ir
žiūrėjo, kad jie nepadarytų ko neteisingai.
Netekusi tokio žmogaus, Lietuva patyrė didelį nuostolį. Tokie žmonės,
kaip J.Žemaitis, nežinia kas kiek metų gimsta“, - susigraudinusi
kalbėjo gerai generolą pažinojusi jo giminaitė.
Ji atskleidė, kodėl J.Žemaičio šeima išvažiavo iš Palangos, kai Jonui
tebuvo šešeri metai.
Būsimo generolo tėvas tarnavo grafo Felikso Tiškevičiaus dvaro
pieninėje. Kartą grafas užėjo į švariai užlaikomą pieninę ir
išsitraukęs pypkę užsirūkė.
Karšto būdo J.Žemaičio tėvas ne juokais užpyko ir su visa rūkstančia
pypke grafą išvarė iš pieninės. Už tokį akibrokštą F.Tiškevičius dvaro
pienininką atleido.
Darbo netekęs J.Žemaičio tėvas su šeima išvyko gyventi į savo tėviškę
Šiluvos valsčiuje.
Pasibaigus iškilmingam tarybos posėdžiui J.Žemaitis buvo pagerbtas prie
2004 metais Palangos centre jam pastatyto paminklo.
Vidurdienį už generolo sielą Palangos bažnyčioje buvo laikomos mišios.