Dėl to sutarta penktadienį Briuselyje per neformalų forumo dėl
totalitarinių režimų dalyvių susitikimą, kuris įvyko Lietuvos iniciatyva,
pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.
Anot pranešimo, susitikimo dalyviai pakartojo poziciją, kad visi
europiečiai turi dalytis bendra atmintimi apie neseną žemyno praeitį,
paženklintą nacizmo ir stalinizmo nusikaltimų. Konstatuota, kad šiam tikslui
pasiekti reikia dar daug europinio lygio pastangų.
Susitikimo dalyviai sutarė, kad vienijančio vaidmens kuriant bendrą
Europos atmintį turėtų imtis Europos Komisija.
Pasak Vyriausybės spaudos tarnybos, Lietuva palaiko ir skatina Čekijos
iniciatyvą įsteigti Europos atminties ir sąžinės platformą Briuselyje. Šios
platformos tikslas būtų remti totalitarinių režimų tyrimus ir nacionalinių
tyrimų centrų bendradarbiavimą, didinti visuomenės informuotumą apie
totalitarinių režimų nusikaltimus, skatinti diskusiją dėl totalitarinių
režimų prigimties, pasekmių, bendrų europinių vertybių, kurios padėtų
apsisaugoti nuo ekstremizmo ir totalitarizmo pasikartojimo ateityje.
Rusijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrai Joachimas von
Ribbentropas (Ribentropas) ir Viačeslavas Molotovas Maskvoje 1939 m.
rugpjūčio 23 d. pasirašė nacistinės Vokietijos ir SSRS nepuolimo sutartį ir
slaptus Vidurio Europos padalijimo protokolus.
SSRS ir Vokietijos susitarimai nulėmė 1940 m. prasidėjusią Lietuvos
okupaciją, represijas, krašto sovietizaciją, juodojo birželio tragediją.
Kita sukaktis, kurią ketina minėti ES - geležinės uždangos simboliu
tapusios Berlyno sienos griuvimas 1989 m. lapkričio 9 d. Tuomet Rytų Berlyno
gyventojams leista laisvai kirsti Berlyno sieną.