Pranas Eimutis gimė 1897 metais Raseinių apskrities Ariogalos
valsčiaus Rajunciškių kaime. Nuo mažumės dirbo žemę, o
1915-aisiais, artėjant frontui, pasitraukė į Rusijos gilumą. Buvo
mobilizuotas į Rusijos caro kariuomenę, dalyvavo Pirmojo pasaulinio
karo mūšiuose su vokiečiais. 1917 m. baigė automobilininkų mokyklą
Maskvoje. Į Lietuvą sugrįžo 1918 metų pabaigoje. 1919 m. sausio 11
dieną savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę. Paskirtas į Kauno
komendantūros dalinį.
Netrukus lemtis jam suteikė progą pasižymėti pasiaukojančiu
didvyriškumu. Tai įvyko tų pačių metų kovą. Tuomet, kai prasidėjus
kovoms už Lietuvos nepriklausomybę, pirmąją delegaciją iš užsienio
į mūsų kraštą 1919 metų pavasarį atsiuntė Jungtinės Valstijos. Kovo
15 d. komisija apsigyveno Kaune, „Metropolio“ viešbutyje.
Beje, tuo metu didžioji krašto dalis dar buvo okupuota
vokiečių. Bet kokie atgimstančios Lietuvos valstybės savarankiški
žingsniai kėlė okupantų nepasitenkinimą. Sužinoję, kad Kauno
„Metropolyje“ apsistojo „American Relief Commission“ delegatai,
vokiečių kareiviai pirmiausiai nuplėšė nuo fasado sveikinimo
plakatus ir sudegino Amerikos vėliavą. Brendo ginkluota
konfrontacija.
Kovo 18 dienos popietę vokiečių kareiviai pradėjo būriuotis
prie viešbučio durų, kur stovėjo Kauno komendantūros mokomosios
komandos kariai. Amerikiečių tuo metu viešbutyje nebuvo. Apie 15
valandą sargybon stojo eiliniai Pranas Eimutis ir Juozas
Strimaitis. Kaip tik tada prie „Metropolio“ priartėjo 40-50
vokiečių kareivių būrys ir privažiavo automobilis, iš kurio iššokęs
vokiečių savanorių bataliono trečiosios kuopos viršila Hansas Sasas
įnirtingai veržėsi prie durų. Kai sargybiniai kliudydami jam
patekti į viešbutį sukryžiavo šautuvus, jis išsitraukė revolverį ir
du kartus iššovė į P. Eimutį. Sargybinis mirė vietoje.
Antrasis sargybinis šūvių išvengė, o jam į pagalbą atbėgęs
sargybos viršininkas peršovė vokiečių viršilai ranką. Bet lietuvius
karius tuoj pat apsupo ir nuginklavo 7-8 vokiečiai. Sargybos
viršininką jie mėgino nusivesti, tačiau pakeliui sutiko lietuvių
karininką, kuris atėmė įkaitą ir kartu su juo grįžo prie viešbučio.
Kitos dienos rytą prie Įgulos bažnyčios pradėjo rinktis daugybė
žmonių pagerbti žuvusį P. Eimutį. Į paskutiniąją kelionę jis
palydėtas kovo 21 dieną. Tokių iškilmingų laidotuvių, kurios kartu
tapo ir protesto demonstracija, Kaunas nebuvo matęs.
1923 metų liepą P. Eimutis po mirties apdovanotas I laipsnio
Vyčio Kryžiumi.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, prie „Metropolio“ sienos
pritvirtinta lenta: „Čia 1919.III.18 garbingai žuvo komendantūros
kareivis Pranas Eimutis, gindamas Jungtinių Amerikos Valstijų
misiją“.