Narystė Aljanse neatleidžia nuo atsakomybės savarankiškai ir bendradarbiaujant su sąjungininkėmis stiprinti krašto gynybinius pajėgumus. Savo teritorijoje mes privalome būti pasirengę ginti savarankiškai ir kartu su kitų NATO šalių pajėgomis.
Mums ypač svarbu suderinti pasirengimą ginti savo kraštą su NATO pasirengimu ginti mus. Šiandien galime pasakyti, kad esame ne tik saugumo vartotojai, bet ir kūrėjai. Su kitomis NATO narėmis dalijamės atsakomybe ir riziką, kuriant naują saugumą auroatlantinėje erdvėje ir už jos ribų. Todėl šiandien mūsų kariai, rizikuodami savo gyvybe, padeda vietiniams Afganistano Goro ir Kantaharo provincijų institucijoms kurti saugią aplinką ir stabilumą, įgyvendina projektus, kuriais siekiama pagerinti Goro provincijos ekonominę padėtį.
Lietuvos vėliava yra ten, kur ginama laisvė, taika, kur ginamos žmogaus teisės ir tarptautinis saugumas. Narystė NATO suteikia Lietuvai kolektyvines garantijas. Šiandien mūsų padangę saugo ne tik kaimyninių, bet ir už daugybės kilometrų nuo mūsų esančių Aljanse narių lėktuvai. Pasaulis keičiasi, keičiasi ir grėsmių pobūdis, todėl natūralu, kad privalo keistis ir Aljansas. Todėl remiame iniciatyvas, suteikiančias Aljansui lankstumą, gebėjimą greitai ir efektyviai veikti.
Lietuva aktyviai dalyvauja NATO transformacijos procese, tiesiogiai prisidėdama formuojant ir įgyvendinant svarbiausius NATO politinius darbotvarkės uždavinius. Transformuojant ir kalbant apie globalųjį NATO Lietuvai yra itin svarbu, kad savo aktualumo neprarastų kolektyvinio saugumo garantijos.
Gyvename visuotinės globalizacijos laikais, todėl turime būti pasirengę greitai reaguoti į besikeičiančią situaciją, o kada įmanoma, – užbėgti įvykiams už akių.
Nacionalinio saugumo iššūkių vis daugėja, ir jie susiję ne tik su karinėmis grėsmėmis. Didelę įtaką nacionaliniam saugumui turi socialinis nestabilumas, valstybės finansinė padėtis, įtakojanti krašto apsaugos finansavimas.
Akivaizdu, kad dabar ir artimiausioje ateityje didžiausi iššūkiai mūsų nacionaliniam saugumui laukia energetinėje ir finansų srityse. Rusija yra ir bus svarbus žaidėjas pasaulio saugumo sistemoje dėl dominavimo europiniame energetiniame sektoriuje. Energetinis saugumas, energetiniai ištekliai ir jų tiekimas tapo strateginiu ne tik Lietuvos nacionalinio saugumo klausimu, bet ir vienu iš pasaulio prioritetu. Lietuva siekia, kad aktualūs energetinio saugumo klausimai būtų nuolat diskutuojami NATO, kaip svarbūs iššūkiai ne tik Lietuvai, bet ir visam Aljansui.
Šiuo metu esame visiškai priklausomi nuo Rusijos energetinių išteklių, o uždarius Ignalinos atominę elektrinę, ši priklausomybė dar labiau sustiprės. Yra tokia realybė. Siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą Lietuva turi surasti kuo įvairesnius alternatyvius energetinių išteklių tiekimo šaltinius ir kuo greičiau integruoti savo energetikos sistemas į atitinkamas ES energetikos sistemas bei Europos Sąjungos energetines sistemas bei į Europos energijos rinkas. Bet laikas šiuose darbuose ne mūsų sąjungininkas.
Pasaulinė finansinė krizė daro didelę įtaką Lietuvos ūkiui, finansiniam stabilumui – šiuo laikotarpiu, tai yra esminis veiksnys, galintis neigiamai paveikti mūsų valstybės saugumą. Siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą valstybė turi nustatyti aiškius prioritetus, ką ir kaip finansuoti, nes nacionalinio saugumo sąskaita taupyti negalime.
Krašto apsaugos sistemos finansavimo mažėjimas gali neigiamai paveikti mūsų įsipareigojimus ir kariuomenės transformaciją. Todėl svarbu nepamiršti nacionalinio saugumo prioritetų. Šiais prioritetais turėtų išlikti ir energetinio saugumo stiprinimas, ir Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų vykdymas, nes tai stiprina Lietuvos saugumą, kaip NATO erdvės saugumą. Tik užtikrinus nacionalinį saugumą, valstybė sudaro tinkamas sąlygas ekonominiam, socialiniam, kultūriniam visuomenės potencialui atsiskleisti ir didėti. Aš įsitikinęs, kad mes galime įveikti sunkumus ir spręsti problemas, bet tam reikia pasitikėjimo savimi, skirtingų visuomeninių ir profesinių grupių solidarumas, sunkumo laikinumo ir visų piliečių atsakomybės suvokimas.