Tačiau ne pokštas, kad dvylikos metrų gelmėje už 200 metrų nuo Pilies salos yra sėdinčios moters skulptūra. Ją ten dar praėjusios vasaros pabaigoje nuleido nardymo mėgėjų klubo „Oktopusas“ nariai.
Ši šiauliečio Aloyzo Toleikio skulptūra nuleista į ežero dugną antrajam gyvenimui tiesiogine šių žodžių prasme. Mat kai metalo vagys nuplėšė varį, dengusį jos visą paviršių, iš betono išlietą 160 cm aukščio merginos siluetas buvo suniokotas.
„Tą skulptūrą sukūriau apie 1972 metus vienai staiga mirusiai studentei. Skulptūra buvo pastatyta prie jos kapo Donelaičio kapinėse, Šiauliuose. Tačiau prieš porą metų vandalai dėl metalo skulptūrą suniokojo: buvo nulaužta viena ranka, nuskelta nosis“, - prisimena autorius.
Tragiško likimo merginai sukurtą skulptūrą irgi ištiko panaši lemtis. Betone išlietą jos siluetą atkurti buvo beveik neįmanoma, todėl buvo nuspręsta jį sunaikinti.
„Tuomet skulptūros savininkai manęs klausė, ką su suniokotu mano kūriniu daryti, tačiau bendro sprendimo neradome. Koks buvo jos tolimesnis likimas, nieko iki šiol nežinojau“, - lrytas.lt prisipažino menininkas.
„Esu maloniai nustebintas tokiu sumanymu ir jam pritariu. Turbūt nieko negalėjo būti nuostabesnio, kaip skulptūros antras gyvenimas visiškai kitoje aplinkoje“, - antruoju skulptūros gyvenimu džiaugėsi autorius A.Toleikis.
Nardymo mėgėjai, susibūrę į klubą „Oktopusas“, ežero dugne sėdinčios merginos skulptūrą įtraukė į nardymo maršrutų sąrašą. Klubo vadovo Arūno Vainoros nuomone, ši skulptūra dar niekad nebuvo sukėlusi visuomenės susidomėjimo, kokį pelnys stovėdama ežero dugne. „Pamatyti neįtikėtiną reginį ežero gelmėse tikriausiai norės daugelis nardymo mėgėjų“, - mano A.Vainora.
Kretingos pranciškonai vienuoliai, iš kurių yra pamėgusiųjų nardyti Platelių gelmėse, rengiasi aukoti šv.Mišias už mirusią merginą, kuriai sukurtoji skulptūra perkelta į ežero dugną. Ištirpus ežerą kaustančiam ledui, vienuoliai ketina panerti į dugną ir palaiminti skulptūrą. Beveik pačiame ežero viduryje, ant vadinamosios Kryžavonės kalvos, stovi jų palaimintas kryžius.
Beveik 4 metrų gylyje medinis dievdirbio kūrinys buvo pastatytas 2004-aisiais. Jis taip pat tapo vienu išnardytojų lankomiausių ežero dugno vietų. Nardymo entuziastų teigimu, pasinėrus po vandeniu atsiskleidžia ne tik gelmių gyvūnijos pasaulis, bet su Plateliais susijusi praeitis.
Nuo Pilies salos iki Šventorkalnio 11 metrų gylyje yra išlikusios XV a.stovėjusio tilto liekanos, o vakariniame Pilies salos krante, beveik 8 metrų gelmėje, tebeguli prieš keletą metų katastrofoje sudužusio sraigtasparnio liekanos.
Labiausiai patyrę narai neretai leidžiasi į 26 metrų gelmę, kur 2004-ųjų vasaros pabaigoje yra nuskendusi jachta.
Platelius pamėgę nardytojai yra nubraižę ežero 7 salų išsidėstymo ir dugno žemėlapį, jame pažymėję visas po vandeniu esančias lankytinas vietas. Dėl skaidraus vandens ir gero matomumo didžiausias Žemaitijoje ežeras nardytojams tapo mėgstamiausiu. Jo plotas užima 1210 hektarų, giliausia vieta siekia 50 metrų, o vidutinis gylis yra apie 10 metrų. Vandens temperatūra net vasaros metu gelmėje siekia vos 10 laipsnių šilumos.