Tai ministras pirmininkas sakė pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo,
komentuodamas žiniasklaidoje išsakytą nerimą dėl galimo kai kurių archyvų
naikinimo. Pasak A.Kubiliaus, baimė ir išgąstis buvęs nepagrįstas.
„Patys archyvai, jų pastatai, lentynos, bylos lieka visiškai
nepajudinami. Mes bandome racionalizuoti patį valdymą“, - žurnalistams sakė
A.Kubilius.
Premjero teigimu, planuojama, kad Lietuvos archyvų departamentui būtų
suteiktas įstaigos prie Teisingumo ministerijos statusas ir įstaiga būtų
pervadinta Archyvų tarnyba. Kitas veiksmas būtų dalies kitų archyvų valdymo
centralizavimas, visišką savarankiškumą paliekant Ypatingajam archyvui.
„Archyvų valdymo centralizavimas visiškai nereiškia, kad jie yra kaip
nors naikinami fizine prasme, likviduojami, kad kažkam atitenka pastatai,
kažkam atitenka bylos. Viskas lieka taip pat, tik racionalizavus patį
valdymą, aš manau, kad ir visuomenei, ir archyvų tyrinėtojams bus paprasčiau
ir lengviau. Ir, be abejo, sutaupysime lėšų“, - sakė A.Kubilius.
Praeitą savaitę biurokratinį valstybės aparatą vertinanti Saulėlydžio
komisija pasiūlė Lietuvos archyvų departamentą ir jai pavaldžias įstaigas
sujungti į vieną įstaigą su struktūriniais padaliniais - Nacionalinę
dokumentų ir archyvų tarnybą prie Teisingumo ministerijos. Taip pat nutarta
siūlyti stambinti valstybės archyvus, sujungiant juos į du - Valstybės
archyvą ir Ypatingąjį archyvą, bei apjungti archyvus apskrityse, paliekant
ne daugiau penkių.
Spaudoje skelbta, kad tokia reforma sulaukė kritikos iš mokslininkų,
kurie parengė kreipimąsi Vyriausybei, prieštaraudami „archyvų naikinimui“.
„Įgyvendinusi komisijos siūlymą Lietuva taptų vienintele šalimi Europoje,
kuri neturi valstybės archyvų kaip įstaigų - valstybingumą įrodančių
šaltinių saugotojų. Manome, kad mechaniškas archyvų jungimas yra tolygus
dešimtmečiais kurto ir sėkmingai veikiančio valstybės archyvų tinklo
griovimui. Tokiu būdu sutaupytos lėšos nekompensuos padarytos žalos
archyvams, juose saugomiems dokumentams ir piliečių galimybėms naudotis
informacija. Toks sprendimas neracionalus ir vadybiniu požiūriu“, - rašoma
kelių dešimčių mokslininkų kreipimesi, kurį pirmadienį cituoja dienraštis
„Lietuvos žinios“.