Tai BNS sakė Vilniaus miesto savivaldybės kultūros paveldo skyriaus
vedėjas Vitas Karčiauskas. Valdininkas pats priklauso pernai Vyriausybės
sudarytai Vilniaus istorinio geto būdingų fragmentų atkūrimo programos
vykdymo koordinacinei komisijai.
Pasak V.Karčiausko, idėja pastatyti vietoje sovietmečiu sunaikintos
sinagogos paminklą siekia 2002 metus. Tada buvo sudaryta geto
atkūrimo koordinacinė taryba, po 6 metų ji pakeista į komisiją, tačiau ši
kol kas nieko nenuveikė.
„Įtariu, kad esama finansinė padėtis sustabdė visus procesus ir dėl to,
matyt, mes nesukviečiami“, - BNS sakė V.Karčiauskas.
Pirmadienį su litvakais diskutavęs ministras pirmininkas Andrius Kubilius
užsiminė apie galimybę ateityje atstatyti Vilniaus Didžiąją sinagogą.
„Matau tokią gražią viziją. Jeigu jau atstatome Vilniuje Valdovų rūmus,
tai tikra Vilniaus istorija turėtų būti pagerbta atstatant žydų bendruomenei
ir visai Lietuvos istorijai svarbius paminklus, tarp jų - ir Didžiąją
sinagogą“, - žurnalistams sakė A.Kubilius.
Tačiau koordinacinei komisijai nėra pavesta užsiimti sinagogos atstatymu.
Sudarant ją, buvo planuojama nugriauti netoli Vokiečių gatvės, buvusios
sinagogos vietoje, esantį darželį ir sukurti, anot V.Karčiausko, „nuo žemės
pakeltą sinagogos kontūrą“.
„Nėra poreikio atkurti labai brangiai kainuojantį objektą - visiškai
pakanka vienos pagrindinės sinagogos žydų bendruomenei. Antra, vieta yra
gerokai pakitusi: anksčiau nebuvo dabartinių namų, gatvės buvo kitaip
orientuotos“, - sumanymo motyvus aiškino valdininkas.
Pasak jo, tokio paminklo idėją iškėlė Izraelio architektai.
Žydų bendruomenės pirmininkas Simonas Alperavičius po susitikimo su
premjeru taip pat sakė manąs, kad bent artimiausioje ateityje sinagogos
atstatymo projektas yra nerealus, nes jam įgyvendinti trūktų lėšų.
„Manau, kad ji turi būti įamžinta simboliškai. Tai būtų geras dalykas,
bet dabar tikrai ne laikas. Daug metų apie šį projektą kalbama, bet manau,
kad tai nerealu. Turi būti kažkoks simbolis - kolona ar kažkas panašaus,
arba bent galima kaip kituose miestuose rūsį atstatyti“, - sakė
S.Alperavičius.
Didžioji Vilniaus sinagoga, veikusi nuo XVI amžiaus pabaigos iki
holokausto, buvo svarbiausias Lietuvos žydų dvasinis ir kultūrinis centras.
Vėliau sinagoga nukentėjo karų ir gaisrų metu, ypač nukentėjo per Antrąjį
pasaulinį karą. Didžiąją Vilniaus sinagogą visiškai sunaikino sovietinė
valdžia.