BNS žiniomis, tokį atsakymą į R.Sikorskio žodžius Lietuvos užsienio
reikalų ministras Vygaudas Ušackas išsiuntė per ambasadą Varšuvoje.
Lenkijos užsienio reikalų ministras R.Sikorskis neseniai Lenkijos
televizijos eteryje pareiškė, kad tarpukariu Lenkija Vilniaus neokupavo.
„Lietuva mano, kad mes tarpukariu okupavome Vilnių, o mes taip nemanome“,
- teigė R.Sikorskis.
Lietuva laikosi pozicijos, kad Lenkija tarpukariu Vilnių užgrobė
neteisėtai, pažeisdama galiojančius susitarimus. Dėl to tarp valstybių
tarpukario metais nebuvo palaikomi diplomatiniai santykiai.
V.Ušacko Lenkijos ministrui išsiųstame tekste, kurį gavo BNS, cituojama
tarpukario Lenkijos valstybės vadovo J.Pilsudskio kalba Vilniuje 1922 metų
balandžio 20 dieną. Joje J.Pilsudskis pripažino, kad Vilnius įžengė į naują
gyvenimą, „kuris formuojasi kitaip, ne toks, kokį duodavo jo istorinė
praeitis“. J.Pilsudskis kalboje sakė, kad Vilnius „į sostinių rangą“ buvo
iškeltas „didžiųjų lietuvių tautos pastangų dėka“.
R.Sikorskiui taip pat išsiųstos tarpukario Lietuvos teisininko Mykolo
Riomerio, kuriam J.Pilsudskis yra nesėkmingai siūlęs vadovauti prolenkiškai
Lietuvos vyriausybei, griežtas atsakymas į pastarojo kalbą. M.Riomeris tada
rašė, kad „Vilnius - Lietuvos kūrinys ir sostinė - yra ir lieka tuo, kas
sukurta didžiule kartų ir tautos valia: visos kitos kombinacijos grius, visi
spekuliatyvūs mėginimai sufabrikuoti kitokią Vilniaus prigimtį per
prijungimo aktą, „Seimo“ nutarimą ir t. t. sugrius, kaip nevykęs
šiuolaikinis namas, šiuolaikinių lenkų statytas dėl pelno Varšuvoje ar tame
pačiame Vilniuje“.
Lietuvos reakcija į Lenkijos ministro žodžius pasirodė netrukus ir po to,
kai prieš kelias dienas Lenkijos žiniasklaida pranešė, kad „krizė“ stabdo
bendro dvikalbio lietuvių ir lenkų istorijos vadovėlio ruošimą.
Kaip katalikiškam lenkų dienraščiui „Nasz Dziennik“ sakė Lietuvos ir
Lenkijos Seimų asamblėjos vicepirmininkas, Lenkijos Seimo švietimo, mokslo
ir jaunimo komisijos narys Arturas Gorskis, bendro lietuvių ir lenkų
istorijos vadovėlio sukūrimas gali tapti sunkiai įgyvendinamu uždaviniu.
„Lietuviai labai prieštaringai vertina mūsų bendrą istoriją, pradedant
Vladislavo Jogailos laikais, kurį patį tik neseniai nustojo vadinti
išdaviku, o Jozefas Pilsudskis daugelį metų buvo vienu iš svarbiausių
lietuvių persekiotojų ir statomas greta Stalino ir Hitlerio“, - sakė lenkų
parlamentaras.
Lietuva teigia, kad 1920 metais Lenkija Vilnių užgrobė pažeisdama Suvalkų
sutartį, pagal kurią Vilnius buvo priskirtas Lietuvai. Vėliau Vilniaus
krašte buvo surengti rinkimai, kuriuose dalyvaujant vietos lenkams išrinktas
seimas nusprendė prisijungti prie Lenkijos. Lietuva tokių vienašališkų
Lenkijos veiksmų nepripažino ir laikosi pozicijos, kad Lenkija įvykdė
neteisėtą užpuolimą. Lietuva Vilnių atgavo 1939 metais.