Taip jie atkeršijo už tai, kad sovietiniai partizanai apšaudė karines
mašinas ir nušovė kelis vokiečių karius.
Tačiau tie partizanai nebeišdrįso ginti nuo žudikų jų pasmerktų
beginklių gyventojų.
Už nekaltų žmonių kančias ir jų atminimą vidurdienį aukotos šv.Mišios
Valkininkų bažnyčioje, o po to minėjimo dalyviai persikėlė į
Pirčiupius.
Prie pat kelio Vilnius-Druskininkai amžiname liūdesyje parymusios
Motinos skulptūros ir paminklinės lentos padėję gėlių, žmonės keliavo
į kaimo kapinaites, kur kryžiai žymi įvykusios tragedijos ir jos aukų
amžino poilsio vietą.
Giesmininkai ir etnografinio ansamblio dainininkai juos pagerbė
graudžiomis giesmėmis ir dainomis.
65-ųjų Pirčiupio tragedijos metinių dieną aukoms skirtus pagarbos
žodžius ištarė jos liudininkas Alfonsas Simonaitis, tą dieną netekęs
senelių, sesutės ir dviejų brolių, Valkininkų seniūnas Jonas Urbaitis,
Varėnos rajono vicemeras Alvydas Valeiša, netikėtai atvykusių
Baltarusijos ir Rusijos ambasadų Lietuvoje vadovai.
Vicemeras prisipažino išgirdęs piktų žodžių iš čia taip pat netikėtai
be jokio išankstinio pranešimo pasirodžiusių „Fronto“ ir socialistų
partijų lyderių, karo veteranų atstovų už tai, kad jiems nebuvo skirta
laiko pasisakymams.
„Kiekvienas turi teisę čia atvykti ir pagerbti nekaltai nužudytų šio
kaimo taikių žmonių atminimą, tačiau negalima tokio minėjimo paversti
politiniu ar rinkimų šou. O kad buvo tokių norų ir ketinimų patvirtino
susirinkusiems tyliai pradėti dalinti specialūs leidiniai -
laikraščiai, lankstinukai“, - kalbėjo seniūnas J.Urbaitis.
