Užsispyrę lenkai atsisakė paklusti diktatoriaus A.Hitlerio reikalavimams atiduoti dalį savo šalies teritorijos, todėl ir kilo karas.
Tekstas apie tai prieš kelias dienas pasirodė Rusijos gynybos ministerijos interneto svetainėje skyrelyje „Istorija prieš melą ir falsifikaciją“.
Lenkijos rytinė dalis buvo išlaisvinta, o Katynės žudynės – pateisinamos
„Visi, kurie domėjosi Antrojo pasaulinio karo istorija, žino, kad karas kilo todėl, kad Lenkija atsisakė patenkinti Vokietijos pretenzijas. O jos nebuvo didelės: Gdanską prijungti prie Trečiojo Reicho, leisti nutiesti geležinkelį ir kelius, kurie sujungtų rytinę Prūsijos dalį su Vokietija“, - rašo teksto autorius, istorijos mokslų daktaras, pulkininkas Sergėjus Kovaliovas.
Jis beveik kartoja Vokietijos prieš karą skleistą propagandą: „Didžioji Gdansko miesto gyventojų dalis buvo vokiečiai, todėl jie norėjo prisijungti prie tėvynės. Be to, Vokietija niekada nesutiko su savo teritorijos Rytuose pakeitimais, numatytais Versalio sutartyje“.
1938 metų spalio 24 dieną Vokietija pasiūlė „sutvarkyti“ problemą, tačiau Varšuva atsisakė. S.Kovaliovo teigimu, Lenkija taip darė „tikėdamasi įrodyti savo galią, o jos pagrindo neturinčias iliuzijas“ skatino šalys, laimėjusios Pirmąjį pasaulinį karą.
Toliau S.Kovaliovas rašo apie tai, kad J.Stalinui neliko kitos išeities, jis turėjo pasirašyti nepuolimo paktą su A.Hitleriu. Taip jis siekė bent trumpam atitolinti karą ir laimėti laiko jam pasiruošti.
Autorius primena, kad prieš pasirašydamas Molotovo-Ribentropo paktą, J.Stalinas siekė sukurti kolektyvinio saugumo sistemą Rytų Europoje, tačiau nesuspėjo.
Kova su istorijos falsifikacija vykdoma „Rusijos nenaudai“
Bandymai apkaltinti Lenkiją sukėlus Antrąjį pasaulinį karą – eilinis Rusijos ciniško požiūrio į istoriją demonstravimas, įsitikinęs rusų laikraščio „Vremia novostei“ apžvalgininkas. Rusijos oficialūs asmenys dažnai prisimena istoriją, kai siekia sukritikuoti kaimynines šalis.
Apžvalgininkas primena dėl bronzinio kario perkėlimo Estijoje kilusią isteriją. Tuo metu pačioje Rusijoje kariniai paminklai buvo griaunami komercinių pastatų statytojų naudai.
Rusijos veidmainystė išryškėja ir tuomet, kai kalbama apie badą Ukrainoje: „Nuo bado nukentėjo ne tik Ukraina. Badu mirė ir pusė Pavolgio. Todėl skelbti gedulą šią proga – rusofobijos apraiška“.
Bandymai pateisinti J.Stalino ir A.Hitlerio pasirašytą paktą primena neseniai vykusius bandymus paskelbti Sovietų Sąjungos vadą „efektyviu vadovu“. Panašu, kad netrukus Rusijos Gynybos ministerija efektyviai dirbusiu vadybininku paskelbs ir A.Hitlerį – juk Rytų Europos šalys buvo pačios kaltos, kad nesutiko paklusti ir jas vokiečiams teko užkariauti.
Vokietijoje už tokias kalbas gresia administracinė atsakomybė. Bandymai pateisinti A.Hitlerį ir jo veiksmus tuoj pat atkreipia Konstitucijos sergėtojų dėmesį.
Rusijoje šiuo metu veikia komisija, kovojanti su istorijos falsifikavimu. Tačiau kol kas neaišku, ar ji atkreips dėmesį į skandalingus Krašto apsaugos ministerijos mokslininko pareiškimus.
Rusijos prezidentas D.Medvedevas ne kartą pabrėžė, kad falsifikuoti ir spekuliuoti istorija negalima. Jis pabrėžė, kad bandymai falsifikuoti istoriją tampa vis žiauresni, piktesni ir agresyvesni.