Ta proga, neabejoja halę valdančios viešosios įstaigos - S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro - direktorius Vytas Snarskis, naujais eksponatais pasipildys halės ir greta jos esančio, už halę
vyresnio S.Dariaus ir S.Girėno stadiono istorijai skirtas
muziejukas, besiglaudžiantis erdviame kabinete po stadiono tribūna.
Muziejų kuria entuziastai sporto centro darbuotojai: vienoje
darbovietėje jau penktą dešimtį metų skaičiuojantis energetikas
Albinas Bartaška ir darbo stažu kiek jaunesnis centro direktoriaus
pavaduotojas ūkio reikalams Algis Rasakevičius. Jiems padeda
kolegos, tarp kurių bene aktyviausia - ekspoziciją įrengusi sporto
centro dizainerė Sigita Kaminskienė.
Keletą pastarųjų metų miesto valdžios puoselėta idėja nuo
Ąžuolyno prieigų link senosios Kauno sporto halės nutiesti
Sportininkų šlovės alėją realybe, deja, netapo. Ši idėja sėkmingai
įgyvendinta Vilniuje. Sostinėje atsirado ir paminklas krepšiniui,
kokį pasistatyti pirmas žadėjo Kaunas, vadinamas krepšinio sostine,
išugdęs daug garsių sportininkų, sukūręs nemažai gražių tradicijų.
Beje, nei Kauno halė, nei stadionas nepretenduoja tapti dar
vieno sporto muziejaus Kaune kūrėjais. Anot V.Snarskio, išplėtus
ekspoziciją jos medžiagą ketinama perduoti Kauno senamiestyje
esančiam Sporto muziejui. O kol kas sportininkai, teisėjai, kiti
varžybų dalyviai prie Ąžuolyno esančiame centre turi progą
susipažinti su kažkada čia gimusio ir iki šiol gyvuojančio sporto
komplekso istorija.
Tiesa, stadionas ją kurti pradėjo 1921 metais, kai Kauno miesto
savivaldybė išnuomavo Lietuvos fizinio lavinimo sąjungai 3,5 ha
žemės sklypą Ąžuolyne. Jame buvo įrengta futbolo aikštė ir bėgimo
takai.
Kiek vėliau, 1924-1925 metais, šios sąjungos pirmininko Stepono
Dariaus iniciatyva (jis parengė projektą, organizavo talkas ir iš
dalies finansavo darbus), įrengtas pirmasis laikinojoje Lietuvos
sostinėje sporto stadionas. 1934 m. Švietimo ministerija stadioną
rekonstravo ir prie jo pastatė Kūno kultūros rūmus (dabar -
Lietuvos kūno kultūros akademija). 1935 m. čia pradėtas statyti
valstybinis stadionas, kuriame 1936 metų birželio 30 dieną
sužaistos pirmosios rungtynės tarp Lietuvos ir Estijos futbolo
rinktinių. Rezultatu 2:0 jas laimėjo Lietuva.
S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro muziejuje saugomoje
svečių knygoje garsus krepšinio treneris Antanas Sireika įrašė
tokius žodžius: „Šlovė tiek daug aistrų ir emocijų mačiusiai
Halei“. Toje pačioje knygoje - gausybė pasaulio scenose žinomų
atlikėjų palinkėjimų senutėlei Kauno halei, kurios atsiradimą,
beje, paskatino Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės pergalė 1937
metais Rygoje, antrajame Europos vyrų krepšinio čempionate. Šalis
laimėtoja įgijo teisę (ir garbę bei atsakomybę) ruoštis po dvejų
metų priimti kitą čempionatą, todėl Lietuvos valdžia ilgai
nesvarsčiusi nuo žodžių ėjo prie darbų.
Per trumpą laiką statybų inžinierius konstruktorius Anatolijus
Rozembliumas parengė Europos pirmenybių lygmenį atitinkančios 3500
vietų Kauno halės projektą.
Realūs statybos darbai pradėti 1938 metų gruodžio 4 dieną.
Dideliu būriu (kartais - iki 260 žmonių) dieną naktį dirbdami
statybininkai halės pabaigtuves skelbė vos pusei metų prabėgus.
1939 m. gegužės 21 dieną (ją galima vadinti šio objekto
gimtadieniu) Kauno sporto halėje įvyko trečiųjų Europos vyrų
krepšinio pirmenybių atidarymo iškilmės.