Vyriausybė dar kartą teisino tą sprendimą brutaliomis priemonėmis
nuslopinti studentų vadovaujamas demonstracijas, kai žuvo šimtai, galbūt net
tūkstančiai žmonių, ir griežtai atmetė JAV reikalavimus viešai atsiskaityti
už 1989-ųjų birželio 3-4 dienų įvykius.
Dešimtys tūkstančių žmonių su degančiomis žvakėmis ketvirtadienį vakare
viename Honkongo parke paminėjo 20-ąsias šių įvykių metines, ir tai buvo
vienintelis didelis renginys Kinijos teritorijoje. Dar tūkstančiai žmonių
turėjo dalyvauti renginiuose visame pasaulyje.
Visą dieną Tiananmenio aikštėje Pekino širdyje, kur protestuotojai
1989-aisiais mitingavo kelias savaites, budėjo šimtai policininkų ir saugumo
pajėgų narių. Policijos pareigūnai tikrino tūkstančių į šią didžiulę aikštę
ėjusių kinų ir užsienio turistų krepšius ir kišenes, o užsienio žurnalistams
išvis buvo uždrausta į ją patekti.
„Policijos yra daug daugiau nei normaliomis dienomis, - sakė vienas 35
metų kinas. - Gana baisu, kai policijos tiek daug. Taip pat yra daug
pareigūnų civiliais drabužiais“.
Kinija stengėsi užkirsti kelią bet kokioms viešoms diskusijoms ar
Tiananmenio įvykių paminėjimui: blokavo prieigą prie socialinių tinklų
internete, tokių kaip „Twitter“, nutraukė kai kurių užsienio žinių
transliavimą ir paslėpė pagrindinius disidentus.
Vienam AFP televizininkui policija liepė ištrinti savo kameros įrašą, o
netoli aikštės kalbinti kinų turistai nenorėjo aptarinėti tų 20 metų senumo
įvykių, kurie vis dar yra tabu.
Honkonge Viktorijos parką nušvietė dešimtys tūkstančių žvakių aukoms
atminti. Organizatoriai pranešė, kad renginyje dalyvavo 150 tūkst. žmonių, o
policija nurodė, kad jų buvo 62 800.
„Esu labai sujaudinta, tai įrodo, kad Honkongo žmonės tebėra išsaugoję
savo sąžinę“, - sakė 28 metų Debby Chan, kuri dalyvauja
kampanijoje aukų motinų vardu.
„Šis mitingas pasakys pasauliui, ... kad mes vis dar prisimename
Tiananmenio aikštės demokratijos judėjimą“, - AFP sakė 1989-ųjų protestuose
dalyvavusių studentų lyderis, dabar išeivijoje gyvenantis Xiong Yanas, kuris šeštadienį buvo netikėtai įleistas į Honkongą.
Tačiau vyriausybė Pekine atmetė raginimus iš naujo įvertinti anuos
įvykius ir išreiškė „didelį nepasitenkinimą“ dėl JAV valstybės sekretorės
Hillary Clinton pasiūlymo Pekinui paskelbti 1989 metais per
susidorojimą su demonstrantais Tiananmenio aikštėje žuvusių ir dingusių
asmenų vardus.
„Dėl to politinio incidento, kuris įvyko 9-ajame dešimtmetyje, partija ir
vyriausybė jau yra padariusi išvadą“, - sakė Kinijos Užsienio reikalų
ministerijos atstovas Qin Gangas.
H.Clinton ragino Pekiną atvirai ištirti tamsesnius savo praeities įvykius
ir viešai įvardyti žuvusius, sulaikytus arba dingusius asmenis, kad Kinija
„pasimokytų ir išgytų“.
Visas pasaulis atidžiai stebėjo įvykius Tiananmenio aikštėje, apie
kuriuos pranešinėjo įvairių šalių žurnalistų komandos, į Pekiną atskridusios
nušviesti istorinio tuometinio Sovietų Sąjungos lyderio Michailo Gorbačiovo
vizito, atitiktinai sutapusio su kur kas didesnės svarbos įvykiais.
Susidorojusi su demonstrantais Kinija kuriam laikui Vakaruose tapo pariju.
Praėjus 20-čiai metų Kinijos vyriausybės autoritetas namuose yra nė kiek
nesumažėjęs, o įtaka pasaulyje didesnė nei bet kada, pirmiausia dėl to, kad
ši šalis yra trečioji pagal dydį pasaulio ekonomika.
Tačiau aktyvistai toliau spaudžia vyriausybę.
„Komunistų partija turi pripažinti savo įvykdytus nusikaltimus“, - prieš
metines AFP sakė garsus disidentas, 53 metų Qi Zhiyongas (Či Džijongas),
kuris 1989-aisiais neteko kairiosios kojos ir kurį beveik nuolatos seka
policija.
Išeivijoje gyvenantys to sukilimo lyderiai per spaudos konferenciją
Vašingtone ragino diegti Kinijoje demokratiją.
„Mūsų nuolatinis siekis yra statyti demokratinę Kiniją“, - sakoma
bendrame maždaug 15 disidentų pareiškime.
„Raginame 1989-ųjų žudynių kartą, Kinijoje ir užsienyje, taip pat tuos,
kurie atėjo prieš mus ir tuos, kurie ateis po mūsų, dirbti drauge ir
suvienyti savo jėgas“, - sakoma pareiškime.