Bendra dviejų šalių mokslininkų komisija istorijos klausimus nagrinėja
jau šešerius metus. Pasak komisijos nario, buvusio Lenkijos generalinio
konsulo Vilniuje profesoriaus Mieczyslawo Jackiewicziaus, abejų šalių ekspertai bendrą kalbą randa gana nesunkiai.
„Man atrodo, kad toks vadovėlis yra būtinas“, - BNS sakė neseniai
Vilniuje viešėjęs Lenkijos profesorius.
Pasak jo, nors stulbinančių klaidų jau nėra, tačiau kartais suklumpama,
pavyzdžiui, verčiant lietuviškus vadovėlius lenkiškoms Vilnijos mokykloms.
„Skaitome, recenzuojame, diskutuojame, savo pastabas perduodame Lietuvos
švietimo ir mokslo ministerijai. Buvome susidūrę su sunkumais prie
formuluotės „lenkai okupavo Vilnių“. Dabar sakome „lenkai užėmė Vilnių“.
Turėjome problemų ir su Žalgirio mūšio interpretavimu, kai lietuviai bandė
neigti lenkų Vladyslavo Jogailos vaidmenį jame. Žodžiu, judame į priekį.
Tačiau tolesni darbai sustabdyti dėl finansinių sunkumų. Mes esame nuoseklūs
ir priminsime valdžiai, jog toks vadovėlis reikalingas“, - sakė
M.Jackiewiczius.
Tačiau tarp politikų yra ir skeptiškai nusiteikusių balsų. Neseniai
dienraštis „Nasz Dziennik“ citavo Krokuvos Jogailos universiteto profesorių
Andrzejų Nowaką bei Lietuvos ir Lenkijos seimų asamblėjos
vicepirmininką Arturą Gorskį. Jie tikina, kad yra daug nesutarimų žvelgiant
į bendrą istoriją.
Pasak lenkų mokslininko, „bendro istorijos vadovėlio kūrimas turi tam
tikrą falsifikavimo riziką, nes skirtingos tautos, skirtingai vertina
istoriją ir mato skirtingas istorines perspektyvas“.
Tuo metu lenkų parlamentaras teigia, jog kuriant bendrą vadovėlį galima
susidurti su neįveikiamais sunkumais. Jo nuomone, reikia rašyti istorijos
vadovėlį paliekant du istorijos įvykių interpretavimo variantus, kuriuos
skaitytojas galėtų palyginti ir pats daryti išvadas.