Būtent tokį - Gedulo ir vilties - pavadinimą šiai dienai suteikė Lietuvos TSR (LTSR) Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas 1989 m. birželio 9 d. įsaku, kuriame teigiama: „Pritardamas Lietuvos gyventojų bei visuomeninių organizacijų pageidavimams pagerbti stalinizmo represijų aukų, karo ir pokario metais žuvusių žmonių atminimą, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas nutaria:
„Paskelbti birželio 14-ąją Gedulo ir Vilties diena“.
Tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad visgi pirmasis sovietinio - stalinistinio teroro aukų pagerbimas atgimusioje Lietuvoje įvyko jau 1988 m. birželio 14 d., praėjus vos vienuolikai dienų nuo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) Iniciatyvinės grupės susikūrimo.
Tuomet LTSR Žemės ūkio ekonomikos mokslinio tyrimo instituto salėje stalinizmo aukas pagerbė LPS Iniciatyvinė grupė. Sąjūdžio susirinkimui pirmininkavo akademikas A.Buračas, kalbėjo poetas Just. Marcinkevičius, istorikas L.Truska, “Gimtojo krašto” redaktorius A.Čekuolis, kino režisierius A.Žebriūnas, geografas Č.Kudaba ir kiti.
Pažymėtina, kad į minėjimą atvyko mažiau negu pusė grupės narių – kiti nuėjo į Lietuvos Laisvės Lygos (LLL) mitingą Gedimino aikštėje.
Šiame LLL mitinge, kuriame buvo paminėtos 1941 metų birželio 14-osios masinės deportacijos, tarp 15 kalbėtojų – V.Bogušis, A.Tučkus, E.Krukovskis, kun. R.Puzonas, R.Grigas, A.Terleckas.
Mitingo dalyviai protestavo prieš sovietinę okupaciją, giedojo religines giesmes, dainavo patriotines dainas bei skandavo: “Laisvės, laisvės, laisvės!”.
Kalbėtojai reikalavo nuteisti trėmimų kaltininkus, buvę tremtiniai dalinosi mintimis apie savo skaudžią dalią.
Kunigas R.Puzonas kalbėjo apie būtinybę grąžinti tikintiesiems Vilniaus Arkikatedrą, paverstą Paveikslų galerija (kaip žinoma, apie jos sugrąžinimą Lietuvos Katalikų bažnyčiai buvo paskelbta 1988 m. spalio 22 d. vakare, LPS steigiamojo suvažiavimo metu).
A.Terleckas minėjimo pabaigoje teigė, jog Stalino laikų nusikaltėliams, „kaip ir dabartiniams saugumiečiams, geriausia bausmė – kad apie jų darbus rašoma net sovietinėje spaudoje“.
Per šį LLL mitingą virš minios buvo iškelta kone pusę šimtmečio drausta Lietuvos trispalvė, tačiau po kiek laiko milicijos pareigūnai liepė ją pašalinti. Vėliavą iškėlė buvęs rezistentas, LLL tarybos narys Leonas Laurinskas, už dalyvavimą 1946 – 1953 m. Žemaitijos partizanų judėjime iškalėjęs 16 metų.
Nors Gedimino aikštė ir buvo apsupta milicijos bei saugumo pareigūnų, mitinge dalyvavo apie 6 tūkstančiai žmonių, kurie tylos minute pagerbė stalinizmo aukas. Pusantros valandos trukusio renginio pabaigoje sugiedotas Lietuvos himnas.
Lygiai po metų, 1989-aisiais, Gedulo ir vilties dienos minėjimai visos šalies mastu vyko birželio 13 - 14 dienomis.
Birželio 13-ąją Naujojoje Vilnioje buvo dedamos gėlės, ant bėgių uždegtos žvakės, taip pagerbiant stalinizmo represijų aukas. Vilniaus Kalnų parke vyko “Tremtinio” klubo ir LPS Vilniaus tarybos surengtas mitingas, kuriame dalyvavo apie 20 tūkstančių žmonių. Savo išgyvenimais dalijosi buvę tremtiniai, politiniai kaliniai.
Birželio 14-ąją Kaune, prie Laisvės paminklo, prasidėjo Gedulo ir vilties dienos minėjimas. Mitinge kalbėjo buvę tremtiniai, politiniai kaliniai, politinių organizacijų atstovai. Nors didesnių incidentų mitingo metu neįvyko, tačiau Lietuvos komunistų partijos CK pirmąjį sekretorių Algirdą Brazauską minia pasitiko šūkiais: “Laisvės, laisvės!”, “Rusų tankai, lauk!”, “Kolonistai, lauk!”.
Skambant Istorijos muziejaus bokšto varpams padėtos gėlės prie Laisvės paminklo.
Po to daugiatūkstantinė minia, eidama centrinėmis miesto gatvėmis, sustojo prie LTSR Valstybės saugumo komiteto (KGB) Kauno skyriaus rūmų pagerbti nukankintuosius bei prie geležinkelio stoties, iš kurios į tremties vietas buvo vežami žmonės.
Čia kaip ir prie KGB rūmų žmonės padėjo gėlių puokštes, vainikus. Tylos minute pagerbtas žuvusių tremtinių atminimas.
Gedulo ir vilties dienos minėjimą eisenos dalyviai pratęsė Dainų slėnyje. Čia kalbėjo LPS nariai ir tremtinio dalią patyrę žmonės. Minėjimui pasibaigus, pagerbti žuvusieji už Lietuvos nepriklausomybę Aukštųjų Šančių karių kapinėse.
Birželio 14-ąją Vilniuje prie Arkikatedros buvo aukojamos gedulingos pamaldos, pašventinta Tremtinių koplyčia, vyko atstatyto Trijų kryžių paminklo atidengimas ir pašventinimas (šį Antano Vivulskio paminklą komunistinė valdžia susprogdino 1950 m. gegužės 30 d.).
Gedulo ir vilties diena 1989-aisiais paminėta ir kituose Lietuvos miestuose.
Antai Jurbarko kapinėse pastatytas koplytstulpis “Motina Lietuva”, skirtas rajono gyventojams, žuvusiems sovietų lageriuose.
Kražiuose (Kelmės raj.) pastatytas paminklinis akmuo “Raudonojo teroro aukoms atminti”.
Vidurnaktį visa tauta giedojo Lietuvos himną.
