Prezidentas Laszlo Solyomas ir ministras pirmininkas
Gordono Bajnai pagerbė 1956 metų protesto dalyvių
veteranų ir žuvusiųjų giminaičius, Budapešte padėdami vainikus. Ši diena
minima koncertais ir parodomis.
1989 metų birželio 16 dieną mažiausiai 250 tūkst. žmonių dalyvavo ministro pirmininko Imre Nagy ir dar keturių asmenų perlaidojimo ceremonijoje. Jie prieš 31-erius metus buvo pakarti ir
kniūbsčiomis palaidoti nepažymėtuose kapuose.
Perlaidojimo ceremoniją iš Budapešto Didvyrių aikštės rodė šalies
televizija, o tuo metu Vengrijos komunistinė vadovybė ir demokratinė
opozicija pradėjo derybas dėl šalies perėjimo į demokratiją.
„Tai buvo ne vien Imre Nagy laidotuvės, o ir visos epochos bei politinės
sistemos palaidojimas“, - sakė istorikas Janosas Raineris, 1956 metų Vengrijos revoliucijos istorijos instituto direktorius.
„Kas galėjo įsivaizduoti, kad tai bus tikra katarsio diena, psichologinis
persilaužimas“.
Keliomis savaitėmis anksčiau Vengrija pradėjo griauti geležinę uždangą
prie sienos su Austrija, bet paprastiems vengrams komunizmo pabaiga buvo vis
dar neaiški perspektyva.
Tą 1989 metų dieną Sandoras Raczas, 1956 metų įvykių
veteranas, paragino pasaulį „padėti Sovietų Sąjungai“ išvesti savo kariškius
iš Vengrijos. Tuo metu 26-erių Viktoras Orbanas, vėliau tapęs šalies
premjeru, taip pat paragino rusus pasitraukti, kritikuodamas šalies
komunistinę valdžią už tai, kad 1956 metų revoliucijos įvykius jie pavertė
uždrausta tema.
Garso operatorius, anuo metu 23-ejų Benedekas Tamasas
sakė anuomet nepajėgęs iki galo suvokti svarbos, ko 1989 metais reikalavo
S.Raczas ir V.Orbanas.
„Aš išaugau „švelnios diktatūros“ sąlygomis, tačiau vyresni minioje buvę
žmonės buvo sukrėsti, - sakė B.Tamasas. - Mano motina klausėsi radijo ir kai
išgirdo raginimus sovietams pasitraukti, ji greitai uždarė langus, kad
niekas to neišgirstų. Tai buvo senas refleksas iš tų laikų, kai ji
klausydavosi Laisvosios Europos radijo“.
Janosas Kadaras 1956-aisiais padėjo sugrąžinti
sovietinę tvarką šalyje ir Vengriją valdė daugiau kaip 30 metų, kol buvo
pakeistas 1988 metų gegužę. Jis mirė lygiai po trijų savaičių nuo I.Nagy
perlaidojimo ceremonijos 1989-ųjų liepos 6 dieną, tą pačią dieną, kai
Vengrijos Aukščiausias teismas galutinai reabilitavo 1956 metų sukilėlius.
„Birželio 16 dieną vengrų tauta atgavo savo praeitį ir teisę į
atsiminimus“, - pastebėjo J.Raineris.