Vieną iš garsiausių savo paveikslų „Liublino unija“ J.Matejko
nutapė 1869 metais, minint unijos 300-ąsias metines. Paveikslas
„Liublino unija“ yra saugomas Liublino pilies muziejuje, bet yra
Varšuvos nacionalinio muziejaus nuosavybė.
Pasak paveikslo atgabenimu besirūpinančių Lenkų instituto
Vilniuje vadovų, atgabenti iš Liublino į Vilnių šį didžiulį
paveikslą bus nelengva - 3 metrų aukščio ir 5 metrų ilgio paveikslą
reikės konservuoti, saugiai atgabenti į Vilnių, parengti tinkamas
sąlygas jam eksponuoti ir saugoti.
Paveikslą Vilniuje planuojama eksponuoti nuo lapkričio mėnesio
Taikomosios dailės muziejuje, o ekspozicija turėtų trukti apie pusę
metų, iki 2010 metų pavasario.
„Norime suteikti galimybę apžiūrėti paveikslą ne tik Vilniaus,
bet ir kitų Lietuvos miestų, taip pat užsienio lankytojams. Šis
istorinis paveikslas turėtų pritraukti į Vilnių žiūrovų ne tik iš
šio regiono, bet ir turistų iš Vakarų Europos“, - teigė Lenkų
instituto direktorius Mariuszas Gasztolas.
Liublino unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK)
ir Lenkijos buvo sudaryta 1569 metų liepos 1 dieną Liublino mieste,
o karaliaus Žygimanto Augusto patvirtinta liepos 4 dieną.
Liublino unijos akte buvo skelbiama, kad LDK ir Lenkijos
karalystė susijungia ir sudaro Abiejų Tautų Respubliką, kuri turi
vieną vadovą, renkamą visų Lenkijos ir Lietuvos bajorų luomų
Lenkijoje ir karūnuojamą Krokuvoje. Taip pat Liublino unija
įteisino Abiejų Tautų Respublikoje vieną seimą ir vieną senatą ir
kad visi vidaus ir užsienio politikos klausimai bus sprendžiami
bendrame seime. Abiejų šalių bajorams leista visoje Respublikoje
įsigyti dvarų, tarnybų, keisti gyvenamąją vietą.
J.Matejko paveikslo kompozicija telkiasi ties unijos
priesaikos scena renesansinėje Liublino pilies menėje. Paveikslo
centre iškėlęs kryžių stovi karalius Žygimantas Augustas, aplink jį
pavaizduoti Lietuvos ir Lenkijos aukštieji dvasininkai, karvedžiai,
didikai, tarp jų - Mikalojus Radvila Rudasis, vienintelis
nepasirašęs unijos ir nutapytas klūpantis su ištrauktu kardu.
Paveikslas „Liublino unija“ yra pripažintas vienu iš geriausių
dailininko darbų, už kurį J.Matejko 1870 metais buvo apdovanotas
Prancūzijos „Garbės legiono“ ordinu. Antrojo pasaulinio karo metu
paveikslą buvo pagrobę naciai, o po karo jis buvo rastas viename
Lenkijos kalnų kaimelyje kartu su kitais dviem J.Matejko
paveikslais.
Prieš dešimt metų Vilniuje, Taikomosios dailės muziejuje, buvo
eksponuotas kitas garsus J.Matejkos paveikslas „Žalgirio mūšis“.
1999 m. -balandžio - rugsėjo mėnesiais, rengėjų teigimu, šį
milžinišką batalinį paveikslą pamatė daugiau kaip 170 tūkst.
lankytojų, buvo surengta apie pusantro tūkstančio ekskursijų.
Parodą lydėjo turininga menų programa, beveik trys tūkstančiai
moksleivių dalyvavo edukacinėse programose.