Šios “revoliucijos” autoriai – broliai Gintautas ir Mindaugas Lukošaičiai, šiemet įsigiję muliažinį paviljoną “Valdovų rūmų vartai” ir jį nugabenę į Liepkalnį, esantį šalia Kurtuvėnų. Iki tol šis statinys stūksojo Vilniuje, prie Katedros atstatomų Valdovų rūmų ir tarnavo kaip informacinis centras žiniai apie išnykusius senuosius ir juos pakeisiančius naujuosius rūmus skleisti. Jo lankytojai prisimena septynerius metus už nubalintų “vartų” sėdinčią moterį, svetingai priimdavusią smalsuolius ir dalinusią įvairias brošiūrėles bei kitokią medžiagą.
“Galima drąsiai teigti, kad tai yra tikrieji atkurtieji Valdovų rūmai, - ironišką žinią susirinkusiems į Kurtuvėnus ir visai Lietuvai skelbė akcijos organizatoriai. – Teisybės dėlei, kad šis kūrinys nebūtų sumaišytas su istoriniais sugriautaisiais rūmais, jie skelbtini Antraisiais valdovų rūmais.”
Sumanymo esmė – niekaip neužbaigiamą statinį Katedros pašonėje pakrikštyti Trečiaisiais valdovų rūmais. Tiesa, akcijos sumanytojai nutylėjo, ar tai užuomina į trečiąjį brolį ar į Trečiąją Romą.
“Tretieji valdovų rūmai – tai XXI a. naujadaras, bandantis apsimesti vieninteliais ir tikraisiais Valdovų rūmais. Šie rūmai, įgyvendinant dalies visuomenės norus bei valdžios priimtus sprendimus, pradėti statyti 2002 m. buvusių Pirmųjų valdovų rūmų vietoje. Statybas ketinta užbaigti 2009 m. Chronologinė seka ir kokybinė skalė šiam objektui leidžia suteikti Trečiųjų valdovų rūmų vardą, - išplatintame pranešime teigia akcijos rengėjai. – Rūmų statytojai realizuoja vieną vienintelį požiūrį – norą turėti Pirmųjų valdovų rūmų imitaciją ir dar vieną tradicinį muziejų.”
Anot jų, Liepkalnyje medžių apsuptyje stirksantis paviljonas savo verte pranašesnis už statinį, į kurį valdžia sukišo ne vieną milijoną. Ir išvardija šiuos pranašumus: chronologiškai šie “rūmai” atstatyti greičiau, jie neapsimetinėja istorine tiesa, o yra autentiški, nes nurodo “tik patys į save”.
Dar daugiau – lengvai iš vietos į vietą perkeliami rūmai skatina demokratiškumą, mat gyventojams nebereiks važiuoti į sostinę, o statinys pats gali atkakti į atokiausią kampelį, todėl iš Vilniaus atimta privilegija didžiuotis valdovų buveine. Be to, tik šitokie rūmai išlaiko profesionalumo reikalavimus, nes “kurti nuosekliai laikantis reikalavimų, išdėstytų Venecijos chartijoje bei kituose kertiniuose paveldosaugos dokumentuose: aiškiai atskiriami istorinis faktas ir nūdienos hipotezė, išlaikyta pagarba visiems istoriniams sluoksniams, atsižvelgta į įvairias šiam objektui priskiriamas vertes”.
O sunkmečiu labai įtikinamai nuskamba ir paskutinis argumentas už Antruosius valdovų rūmus: jiems sukurti prireikė kuklios 35,451 tūkst. litų sumos, o visiška rekonstrukcija kainavo 8 tūkst. litų.
Šiems pranašumams įrodyti Antrųjų valdovų rūmų klubas Kurtuvėnuose surengė eiseną iki Liepkalnio. Ant žirgų eisenos priekyje risnojo tamsaus gymio barzdotas valdovas ir karališkai griežto veido valdovė. Jiems įkandin sekė medžiotojų būrelis, vėliau Lietuvos ir Antrųjų valdovų rūmų garbei iššovęs tris salves, žiedais išdabinti žirgai tempė brikeles, folklorinis ansamblis traukė dainas apie iš lenkų išvaduotą Vilnių, o iš sodybų išlindę vietiniai ramstė tvoras ir plojo. “Kokia rūsti valdovė!” – susižavėjusi riktelėjo viena žiūrovė. “Tikrieji valdovai, tikrieji rūmai!” – plodamas delnais šaukė kitas smalsuolis.
Tačiau tokią ironiją ne visiems buvo lengva priimti. Į Kurtuvėnus atvykusi minėtoji septynerius metus Valdovų rūmų informacinio paviljono budėtoja pradirbusi Aldona Makšimienė užlipusi ant pakylos klojo gėles valdovei Mortai ir deklamavo eiles Žygimanto Augusto mylimajai Barborai. O buvęs Valdovų rūmų paramos fondo valdybos pirmininkas Edmundas Kulikauskas pastebėjo: “Vertinu jūsų pastangas, bet nemenkinkime kitų, kurie daug nusipelnė. Aš pats šituos dalykus žinau, nes esu fondo savanoris devynerius metus ir skiriu tam didžiąją laiko dalį. Dar nesu išgirdęs klausimo, kuris mane priverstų atsisakyti dirbti savanoriu”.
Antrųjų valdovų rūmų atstovas Salvijus Kulevičius po to tepridūrė, kad egzistuoti turi teisę visi statiniai, o į Liepkalnį susirinkę norėjo atskleisti, kad Antrieji valdovų rūmai yra neabejotina vertybė.