Tris mėnesius veiksianti Lietuvos vardo paminėjimo
tūkstantmečiui skirta archeologinė paroda - paskutinė prieš rudenį
prasidėsiančią Fotografijos muziejaus pastato rekonstrukciją.
Koks buvo pirmasis Lietuvos tūkstantmetis, kokius pėdsakus
Lietuvos žemėje paliko jos gyventojai - į šiuos klausimus
daugiausiai atsakymų žino archeologai, po trupinėlį renkantys
informaciją ir iš gabaliukų dėliojantys praėjusio gyvenimo vaizdų
mozaiką.
Būtent prieš tūkstantį metų Lietuva pateko į Europos
akiratį. Suaktyvėjo karo žygiai, vienijosi baltų gentys, ėmė
plėstis prekyba, atsirado naujų darbo įrankių, ginklų, papuošalų
formų. Tai - turtingiausias ikikrikščioniškos Lietuvos laikotarpis.
Archeologiniai radiniai liudija, kad praėjusiame
tūkstantmetyje, kaip ir šimtus metų iki tol, žmonės gimė, augo,
gyveno nedidelėse gyvenvietėse, gynėsi nuo priešų piliakalniuose,
meldėsi savo dievams šventvietėse, laidojo mirusiuosius
kapinynuose. Jų gyvenimo pėdsakai čia, greta mūsų, tik juos
dažniausiai slepia keli žemės sluoksniai.
Pasak Šiaulių „Aušros“ muziejaus Archeologijos skyriaus vedėjos
Audronės Šapaitės, parodos eksponatai - akivaizdus įrodymas, kas iš
to praėjusio gyvenimo liko šiandien. Iš gyvenvietėje stovėjusio
rąstinio namo per tūkstantį metų teliko tik tamsi dėmė, iš geležies
lydymo krosnelės - perdegęs molinis padas ir krūvelė šlako, iš
palaidojimo - kapo duobės kontūras, griaučiai ir metalinės įkapės.
Aiškiausiai iš visų archeologijos paminklų plika akimi matomi
piliakalniai. Tačiau ir čia žemė dengia sudėtingas medines ir
akmenines pylimų konstrukcijas, piliakalnio aikštelėje stovėjusių
pastatų liekanas, gynybinėje sienoje įstrigusius geležinius strėlių
antgalius ir ietigalius.
Pasak archeologų, kilus pavojui mūsų protėviai brangiausius
daiktus slėpdavo - užkasdavo žemėje. Lobis, jei šeimininkas jo
neišsikasė, taip ir guli žemėje. Dažniausiai tai - metaliniai
papuošalai, brangūs ginklai. Pelkėse paskendę guli ir kitą prasmę
turintys daiktų lobiai - tai dievams skirtos aukos.
Lietuva prieš tūkstantį metų buvo kitokia, bet ji vis dar čia,
po žeme, kuria vaikštome ir šiandien - gerbkime šį palikimą, teigia
parodos rengėjai.
Parodą lydės nauja edukacinė programa „Archeologiniai
tyrinėjimai“, prasidėsianti spalio mėnesį Šiaulių Aušros alėjos
rūmuose.