Algio Vyšniūno vadovaujama ekspedicija lankysis Kazachstano
Respublikoje. Misijos dalyviai planuoja susitikti su Almatoje
įsikūrusia lietuvių bendruomene, aplankyti Karagandos, Karabacho,
Spasko, Džiazkazgano ir kitus lagerius, sutvarkyti greta jų esančius
paminklus lietuvių kaliniams.
Projekto dalyviai, išvykdami iš Vilniaus geležinkelio stoties,
sakė, kad jiems šis projektas ne tik suteiks galimybę pamatyti vietas,
kur tiek daug tautiečių dažniausiai be jokios priežasties buvo
kalinami, kentėjo ir ten mirė, bet ir pasidalyti savo patirtimi su
bendraamžiais.
„Turėsime galimybę parvežti namo nors dalelę istorijos, patirties,
tiesos ir skausmo, papasakoti, kokios iš tiesų buvo tų žmonių
įkalinimo sąlygos, kuo jie tikėjo, kas juos palaikė ir labiausiai
gniuždė. Taip pat švęsdami valstybės tūkstantmetį tikimės nedidelę
šventę nuvežti ir Kazachstano lietuvių bendruomenei“, - pranešime
cituojami ekspedicijos dalyviai.
Jaunuolius į kelionę trečiadienio pavakare išlydėjo kadenciją
baigęs prezidentas Algirdas Brazauskas, užsienio reikalų ministras
Vygaudas Ušackas, Vyriausybės atstovai, Seimo nariai.
Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT) šiemet rengia iš viso
dvi jaunimo ekspedicijas po lietuvių tremties ir įkalinimo vietas.
Antroji ekspedicija vyks į Rusijos Federacijos teritorijoje esančią
Buriatijos Respubliką. Antrąją grupę sudarys 10 jaunų žmonių grupė,
vadovaujama ekspedicijos vadovo Gintauto Aleknos. Ji į misiją išvyks
rugpjūčio 1 dieną.
Jau surengtos 5 sėkmingos ekspedicijos į Sibirą 2006 m., 2007 m.
ir 2008 m. Per ekspedicijas jaunimas sutvarkė apie 60 lietuviškų
kapinių, susitiko su ten gyvenančiomis lietuvių bendruomenėmis.
Pasak vieno „Misijos Sibiras“ organizatorių, Lietuvos jaunimo
organizacijų tarybos (LiJOT) prezidento Šarūno Frolenkos, projektu vis
labiau domisi visuomenė. Vykdant atranką anketų sulaukta ne tik iš
Lietuvos, bet ir iš rytinių Azijos regionų, Pietų Amerikos valstybių,
Didžiosios Britanijos, Norvegijos, kitų šalių.
Pagrindiniai projekto „Misija Sibiras“ tikslai - puoselėti
istorinę atmintį bei tautinį patriotiškumą tarp jaunimo, skatinti
kartų dialogą ir tarpusavio supratimą, prisiminti ir pagerbti žuvusius
bei nukentėjusius nuo Lietuvos gyventojų genocido - vieno juodžiausių
XX amžiaus istorijos puslapių.