Su šalies istorine praeitimi siejamų pramogų ir švenčių mėgėjams jau ne
pirmus metus patrauklia vieta tampa vaizdingos Tverų apylinkės ir prieš
trejetą metų supiltas piliakalnis. Šeštadienį čia žvangėjo kalavijai,
liepsnojo laužai, o leidžiantis saulei Livonijos ordino įtvirtinimus
įveikę žemaičių kariai užėmė ir sudegino užkariautojų pilį - neįprastam
reginiui suręstus pilies fragmentus.
Tokį 1260 metų liepą vykusio Durbės mūšio paminėjimą su bendraminčiais
sumanė klaipėdietis verslininkas Romualdas Miceika. Tačiau mūšio
inscenizavimas nebuvo vienintėlė šventės šou programos dalis. Ant
piliakalnio buvo padėtas ir būsimosios tikros pilies pamatų kertinis
akmuo.
Tačiau bene svarbiausias šiame renginyje šventės organizatorių ir
istorijos mėgėjų tikslas buvo pasiskelbti apie naują regiono politinę
sąjungą ir pareiškimą aukščiausioms šalies institucijoms. Jame
teigiama, kad neva Lietuvos istorikai sąmoningai nutyli apie buvusią
protėvių šalį Sarmatiją, kuri istoriniuose šaltiniuose minima anksčiau
nei Lietuvos vardas.
Politinių partijų kūrimo ėmęsi istorijos mėgėjai šventę Durbės mūšiui
atminti paskelbė ir žemaičių vienybės diena.