„Nereikia E.Zuroffo sutapatinti su Wiesentalio centru, tuo labiau
su žydais apskritai ar žydų organizacijomis“, - BNS Strasbūre sakė
V.Landsbergis, kurio žodžiai, kad lietuviai taip pat patyrė „savo
holokaustą“, neseniai vėl užkliuvo E.Zuroffui.
Žinomas holokausto nusikaltėlių persekiotojas E.Zuroffas neseniai
laikraštyje „Jerusalem Post“ rašė, esą keista, kad Baltijos šalių
vadovai be paliovos kartoja mantrą, jog komunizmo nusikaltimai
prilygsta genocidui.
„Aš niekada nepamiršiu dešimtojo dešimtmečio pradžioje įvykusio
susitikimo su Lietuvos valstybės vadovu V.Landsbergiu, kuris
atsakydamas į mano siūlymą ištirti Holokaustą, parodė man knygą apie
masinius lietuvių trėmimus į Sibirą ir pasakė: „Štai mūsų
Holokaustas“, - rašė E.Zuroffas.
E.Zuroffas tvirtino, esą yra nepriimtini išpuoliai prieš unikalų
holokausto statusą, ir dar kartą pakartojo, esą Lietuva nesistengia
nubausti holokausto nusikaltėlių. Pretekstas tokiai kritikai buvo
Vilniuje priimta Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos
Parlamentinės Asamblėjos (ESBO PA) rezoliucija, kuria sugretinami
stalinizmo ir nacizmo nusikaltimai.
„Tai yra profesija, jie gyvena iš Holokausto nusikaltėlių
persekiojimo“, - teigė V.Landsbergis.
Anot politiko, dažnai užmirštama, kad nemažai žydšaudžių atpildo
sulaukė ir sovietų laikais, o nepriklausoma Lietuva dėjo daug pastangų
siekdama, nubausti holokausto nusikaltėlius.
„Niekas neprimena iš Lietuvos ir neprisimena ten, kad kai grįžo
sovietai, šimtais tų įskųstų žydšaudžių buvo iš karto sušaudyta.
Nubaudė sovietų valdžia, bet nubaudė. Su holokausto nusikaltėliais
Lietuva tvarkėsi, ir net versdamasi per galvą, kaip buvo A.Lileikio
atveju. Jis buvo ligonis, bet buvo ieškoma būdų, kaip daryti procesą,
kad nerėktų ant mūsų, neva mes tik vaidiname, kad jis ligonis. Reikėjo
elgtis mandagiai su tais, kurie elgėsi nemandagiai“, - sakė
V.Landsbergis.
1990-1992 m. Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas
sakė esąs nustebintas E.Zuroffo pastabos, neva Baltijos šalyse
teigiama, kad žydus žudė tik vokiečiai ir austrai.
„Apie austrus aš Lietuvoje apskritai nesu girdėjęs, kad kas nors
būtų sakęs, kad austrai išžudė mūsų žydus (...). Tai buvo vokiečių
doktrina - ne austrų ar lietuvių, o vokiečių doktrina išspręsti žydų
klausimą. Siaubinga doktrina“, - sakė V.Landsbergis.
Politiko teigimu, sunkiai suprantamas yra ir E.Zuroffo
prieštaravimas idėjai rugpjūčio 23 dieną bendrai minėti komunizmo ir
nacizmo nusikaltimus.
„Jis sako, kad galima užjausti tuos, kurie čia buvo naikinami, bet
negalima jų sulyginti su holokaustu. Holokaustas yra kažkas ypatingo.
Čia nėra ko ginčytis, bet faktiškai jie patys sau prieštarauja, kai
protestuoja dėl siūlymų įvesti bendrą nacių ir bolševikų aukų
paminėjimo dieną rugpjūčio 23-ąją. Europinė holokausto minėjimo diena
yra sausio mėnesį. Taigi jie nori išskirtinumo, bet čia jau jiems
nepatinka išskirtinumas, kad holokaustas minimas atskirai, o visos
nacių aukos atskirai“, - svarstė europarlamentaras.
Europos Parlamentas ir ESBO PA siūlo rugpjūčio 23-ąją vadinti
Europos stalinizmo ir nacizmo aukų atminimo diena, minint prieš 70
metų Europą į įtakos sferas padalijusio Molotovo-Ribentropo pakto ir
jo slaptųjų protokolų pasirašymą. Lietuva aktyviai prisidėjo, kad šis
siūlymas įsitvirtintų visos Europos mastu.