Būtina tokio renginio dalis – išklausyti autentišką S.Dariaus skaitomo testamento Jaunajai Lietuvai įrašą – tuos žodžius, kurie iškalti ir Puntuko akmens fasade. Aviacijos istorikų vertinimu, tai, ko gero, vienintelis pasaulyje toks testamentas tautai. Pasak Anykščių mero Sigučio Obelevičiaus, iš jo žodžių ir šiandien galima pasisemti įkvėpimo kasdienybės didvyriškumui – reikia tik juos išgirsti ar įsiskaityti, ką saugo Puntukas.
Iš Panevėžio aviacijos bazės atskridęs Gintauto Griauzdės vadovaujamos įgulos valdomas sraigtasparnis iš oro apšvietė Puntuką ir prie jo susirinkusią minią. Pilotai, jau ne pirmą kartą tokią naktį atskrendantys prie Puntuko, demonstravo savo profesinius įgūdžius, kelias minutes išlaikydami 12 tonų sveriantį sraigtasparnį tiksliai viename aukštyje.
Nuo 1988-ųjų gyvuojanti tradicija tą pačią vasaros naktį rinktis prie vieno iš Lietuvoje esančių paminklų šiems lakūnams kasmet nuspalvinama naujais akcentais. Todėl šiemet čia buvo prisiminta ne tik „Lituanicos“ skrydžio istorija, bet ir svarbiausias šių metų šalies kultūros renginys – Lietuvos Tūkstantmečio dainų šventė, pagerbti meno kolektyvų vadovai, Anykščiuose subūrę ir parengę šiai šventei 400 dainininkų, muzikantų ir šokėjų.
Anykštėnai juokavo, kad pirmą kartą prie Puntuko nakties iškilmės buvo net ir su vaišėmis – šauliai visus vaišino kareiviška koše.