Nutarime nurodoma, kad 1939 metų rugsėjo 1 dieną prasidėjęs
Antrasis pasaulinis karas buvo „didžiausia XX amžiaus tragedija ir
nusinešė dešimčių milijonų žmonių gyvybes, o šių žmonių atminimas
privalo išlikti nesuteptas, neapjuodintas jokiais galimas iškraipymas,
susijusiais su politine konjunktūra“.
Rusijos įstatymų leidėjai pabrėžė, kad istorijos verdiktas jau
priimtas, o pagrindiniai šios tragedijos kaltininkai yra nacistinės
Vokietijos vadovai. Pasak jų, tarptautinis Niurnbergo tribunolas jų
veiksmus, sukursčiusius agresyvų karą, pavadino „didžiausiu
nusikaltimu žmoniškumui, o tarptautinė bendruomenė pripažino šį
nuosprendį galutiniu ir neperžiūrėtinu“.
Rusijos Federacijos Taryba nurodė, kad Antrasis pasaulinis karas
tapo ne vien didžiausiu išbandymu, bet ir pamoka žmonijai, kuri po
1945 metų sukūrė tarptautinių santykių sistemą, grindžiamą „esminiais
demokratijos, tarpusavio pagarbos ir atsisakymo nuo jėgos panaudojimo
principais, kurie tapo pagrindu kuriant Jungtines Tautas (JT) ir kitas
tarptautines organizacijas“.
Pasak Rusijos parlamento aukštųjų rūmų, praeito amžiaus 4-ame
dešimtmetyje Maskvos vykdytą užsienio politiką galima interpretuoti
įvairiai, tačiau negali būti ginčijama, kad „Sovietų Sąjunga
nuosekliai pasisakė už Europos šalių tarpusavio įsipareigojimų ir
garantijų sistemos sukūrimą, kuri turėjo užkirsti kelią didelio masto
kariniam konfliktui“.
Nutarimo autoriai apgailestauja, kad šios pozicijos kitos šalys
nepalaikė, kai nacistinė Vokietija vienašališkai denonsavo po Pirmojo
pasaulinio karo Versalyje ir Vašingtone sukurtą tarptautinių santykių
sistemą ir įvykdė Austrijos anšliusą, o siekiant „nuraminti“ Adolfą
Hitlerį galingosios šalys suteikė jam teisę nuspręsti suverenios
Čekoslovakijos likimą.
Nutarime reiškiamas susirūpinimas, kad artėjant Antrojo pasaulinio
karo pradžios 60-osioms metinėms kai kurios Europos šalys, tarp jų
kariavusios nacistinės Vokietijos pusėje, taip pat tarptautinės
parlamentinės struktūros „aktyviai siekia peržiūrėti tikrąsias Antrojo
pasaulinio karo priežastis, priskirti Sovietų Sąjungai ir hitlerinei
Vokietijai vienodą kaltę dėl jo sukurstymo ir tuo pačiu išteisinti
tuos, kurie tapo hitlerininkų parankiniais, vykdė piktadarystes
nacistų okupuotose šalyse ir buvo nugalėti kartu su Trečiuoju Reichu“.
„Tokie bandymai yra atviras įžeidimas mūsų daugiatautei nacijai,
kuri sumokėjo pačią didžiausią kainą už iškovotą taiką“, - nurodo
Rusijos įstatymų leidėjai.
Pasak jų, mėginimais peržiūrėti istoriją siekiama platesnių
politinių tikslų, tarp jų iš naujo įvertinti Antrojo pasaulinio karo
padarinius. Tokie mėginimai griauna nusistovėjusią tarptautinių
santykių sistemą ir kuria naujus įtampos židinius tarp Europos tautų
ir valstybių, o tai prieštarauja tarptautinių santykių principams,
saugumo interesams ir stabilumui pasaulyje.
Rusijos Federacijos Taryba „smerkia mėginimus tendencingai
aiškinti istorinius faktus, kurie naudojami kaip įrankis dabartinėje
kovoje dėl įtakos pasaulyje“.
Anksčiau šį mėnesį Vilniuje vykusi Europos saugumo ir
bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Parlamentinė Asamblėja priėmė
rezoliuciją „Padalintosios Europos suvienijimas: teisių ir pilietinių
laisvių apsauga 21-jame amžiuje ESBO regione“, kurioje sulyginami ir
smerkiami nacizmo ir stalinizmo nusikaltimai.
Anksčiau šią rezoliuciją pasmerkė Rusijos Valstybės Dūma ir
aukštieji parlamento rūmai.