Galite žiūrėti vaizdo medžiagą apie Mėnulyje išsilaipinusį pirmąjį žmogų.
Milijonų herojus Neilas Armstrongas atkakliai vengia viešumos scenų. Todėl pirmasis Mėnulyje išsilaipinęs žmogus pasauliui lieka paslaptis. Kodėl tiek mažai žinoma apie tokį garsų žmogų? Tai keliaudamas po Ameriką nusprendė išsiaiškinti BBC žurnalistas Andrew Smithas. N.Armstrongo Mėnulyje ištarti žodžiai iškart pateko į istoriją.
Kartais net atrodo, kad per 40 metų po skrydžio į Mėnulį N.Armstrongas daugiau nieko ir nepasakė. Jis tapo simboliu kiekvienam amerikiečiui, tačiau kas slypi po šiuo vardu, niekas tiksliai negali pasakyti.
Kai kas abejoja, ar skrydis į Mėnulį buvo tikras ir nesuvaidintas. JAV žurnalistai pokštauja, kad informacijos apie N.Armstrongą yra tiek mažai, kad būtų galima suabejoti, ar šis didvyris apskritai egzistuoja.
Kaip ir dauguma jo bendražygių, N.Armstrongas atsisakė galimybės pasipelnyti iš savo šlovės. Atvirkščiai, regis, jis daro viską, kad būtų rečiau minimas, pastebimas ir mažiau žinomas.
Kodėl N.Armstrongas tapo didvyriu kone per prievartą, nesiekdamas dėmesio, privilegijų ir rakto nuo visų durų? Kodėl jis nekalba apie savo istorinį žygį?
Milijonas JAV dolerių – per dieną
Knygos „Mėnulio dulkės: į Žemę nukritusio žmogaus paieškos“ autorius, žurnalistas Andrew Smithas stengėsi iš visų jėgų sužinoti, ką slepia astronauto skafandras. A.Smithas keliavo po Ameriką ir susitiko su žmonėmis, kurie turėjo įtakos N.Armstrongo gyvenimui.
Žurnalistas priėjo prie išvados, kad dabar 78 metų sulaukęs N.Armstrongas tiki, jog jis paprasčiausiai nėra nusipelnęs tokio dėmesio.
„Skrydžio į Mėnulį programoje dirbo 400 tūkst. žmonių, kurie įvairiais būdais prisidėjo prie misijos sėkmės. Jis mano, kad nenusipelno šlovės, nes tik atliko savo darbą - skrydžio dalį“, - sako A.Smithas.
Vis dėlto N.Armstrongas garsenybe tapo per naktį. „Apollo 11“ misija buvo lūžis per erdvės tyrinėjimo istoriją tuo metu, kai visą pasaulį buvo prikausčiusios kosminės dviejų pasaulio milžinų Vašingtono ir Maskvos lenktynės.
Skrydžio eigą stebėjo tuo metu didžiausia televizijos auditorija JAV. Vos tik vėliava buvo iškelta Mėnulio paviršiuje, JAV prezidentas Richardas Nixonas paskambino telefonu sveikindamas astronautus.
Nors N.Armstrongas iš pradžių buvo įtrauktas į visas šventes, tačiau stengėsi laikytis nuošaliai ir buvo abejingas. Išsisukinėdamas jis mieliau kalbėdavo apie faktus, o ne apie jausmus.
Jo pasirodymų vis mažėjo, viešų kalbų ir interviu skaičius tirpo, astronautas taip pat atkakliai atsisakydavo dalyti autografus bei vangiai ir droviai sutikdavo nusifotografuoti.
„Mano žiniomis, televizijai per 40 metų jis davė du interviu, per kuriuos nė karto neužsiminė apie savo jausmus. Jis kalba tik apie faktus ir viskas“, - teigia A.Smithas. Žurnalistui taip ir nepavyko pakalbinti N.Armstrongo, nors jis prašė daug kartų ir kurį laiką susirašinėjo su astronautu.
Anot A.Smitho, amerikiečių didvyris purtosi nuo bet kokios idėjos apie pasipelnymą. „Aukcionų organizatoriai man sakė, kad dieną autografų dalijimui paaukojęs N.Armstrongas per ją galėtų susižerti milijoną JAV dolerių. Bet jis visada atmeta tokius pasiūlymus“, - tikina žurnalistas.
Ramios vietos nerado
Praėjus dvejiems metams po istorinės kelionės, 1971 metų rugpjūtį, N.Armstrongas nusprendė pasitraukti iš NASA ir tapti mokytoju.
„Šis sprendimas visus pribloškė. Juk jis tada galėjo užsiimti bet kuo“, - sako A.Smithas, primindamas, kad nemažai astronautų padarė svaiginančias karjeras kitose srityse, pavyzdžiui, tapo įtakingais politikais.
N.Armstrongas manė, kad darbas nedideliame inžinerijos departamente Sinsinačio universitete bus puikus išsigelbėjimas nuo visuomenės akių ir žiniasklaidos dėmesio. Jam teko nusivilti.
„Buvęs Neilo viršininkas pasakojo, kad vos jam atvykus, universitete užvirė košė - garsenybei tekdavo kasdien po dvi valandas dalyti autografus universiteto darbuotojams ir studentams.
Netoli N.Armstrongo kabineto buvo langelis, pro kurį buvo galima matyti, ką veikia JAV legenda. Studentai ėmė formuoti žmonių piramides, kad galėtų pasiekti aukštai esantį langą.
„Jis susidorodavo su dėmesiu, tačiau nemėgo apgulties. Jis negalėdavo laisvai pereiti per studentų miestelį, nes jį nuolat kas nors užkalbindavo, klausinėdavo. Todėl Neilas ėmė kitaip leisti laiką - ištisas valandas jis praleisdavo skraidydamas“, - aiškina knygos apie Mėnulio užkariautoją autorius.
N.Armstrongo nuostata laikytis atokiai yra visiška priešingybė kitiems misijos bendražygiams - ypač Buzzui Aldrinui, kuris pasišovė tapti erdvės veidu („face of space“), nes nuolat šmėžavo spaudos puslapiuose ir stengėsi iš savo vardo išspausti viską. Kompiuterinių pramogų kūrėjai net sukūrė žaidimą „Buzzo Aldrino lenktynės erdvėje“, o jo personažas pasirodė net animaciniame seriale „Simpsonai“.
B.Aldrino nuotraukų iš Mėnulio yra žymiai daugiau negu N.Armstrongo.
Specialiai 40-osioms nusileidimo Mėnulyje metinėms B.Aldrinas su hiphopo žvaižgde Snoop Doggu ir prodiuseriu Quincy Jonesu sukūrė „Rocket Experience“ - repo singlą ir vaizdo klipą.
Vien nuo minties apie panašų projektą per N.Armstrongo nugarą perbėgtų šiurpas.
Vis dėlto kaip masinės kultūros ir garsenybių eroje N.Armstrongas išsaugojo savo privatumą ir virto neatskleidžiama mįsle?
„Kiekvienas, kurį aš sutikau rinkdamas medžiagą apie legendinį astronautą, pabrėžė, kad Neilas yra santūrus ir ramus žmogus. Aš spėliojau, galbūt pašnekovai tiesiog stengiasi apsaugoti paprastą, malonų vyriškį“, - pasakoja A.Smithas.
Tris kartus per plauką išvengė mirties
Tačiau žurnalistas pripažįsta, kad N.Armstrongas toli gražu nėra paprastas žmogelis.
„Jis buvo ypatingas pilotas. Jis yra skridęs „X-15“, greičiausiu lėktuvu pasaulyje 6440 kilometrų per valandą greičiu. Jis gali skraidyti bet kuo; tikriausiai jis yra labiausiai pasižymėjęs lakūnas, kuris kada nors gyveno, - N.Armstrongo sugebėjimus vertina A.Smithas, - jo karta buvo pakerėta skrydžio, jie buvo aviacijos pionieriai. Antrojo pasaulinio karo pilotai buvo jų herojai. Armstrongas niekada nenorėjo būti garsenybe, jis tik stengėsi išplėsti skrydžio ribas“.
N.Armstrongo asmenybe besidominčių žmonių nestebina, kad jis buvo uždaras ir santūrus. Juk jis - tik paprastas vaikėzas iš Ohajo. Tapęs garsiausiu pasaulio žmogumi, N.Armstrongas kovojo su savo žinomumu. A.Smithą sužavėjo herojaus ryžtas ir sugebėjimas išlikti abejingu šlovei ir laikytis toliau nuo visuomenės akių.
Astronautui rūpėjo visai kiti dalykai - jis turėjo vieną tikslą ir jo siekė. N.Armstrongas nešvaistė laiko veltui - jis žinojo gyvenimo kainą. A.Smithas išsiaiškino, kad JAV didvyris iki skrydžio į Mėnulį tris kartus pergudravo pačią mirtį.
„Jis visada išlikdavo šaltas ir ramus. Per vieną skrydį jis buvo per plauką nuo nesėkmės, kuri reiškė mirtį. Jo bendradarbis NASA Alanas Beanas papasakojo, kad po akistatos su mirtimi N.Armstrongas lyg niekur nieko pildė dokumentų formas ir skrydžio ataskaitoje parašė, kad ore kilo „nedidelių sunkumų“, - prisimena žurnalistas, - Neilo kolega manė, kad pilotas nusimušė nykščio galiuką ar panašiai, tačiau iš tikrųjų N.Armstrongą tada nuo pražūties skyrė dvi penktosios sekundės dalys. Bendradarbis negalėjo patikėti, kad po tokio incidento galima taip ramiai pildyti dokumentus. Tačiau tokia, matyt, buvo N.Armstrongo prigimtis“.
O kaipgi frazė „Tai mažas žingsnelis žmogui, bet milžiniškas žmonijai“? Amerikiečiai ją įsiminė geriau negu britai Shakespeare'o „Būti ar nebūti?“. Ar Mėnulyje prabilo N.Armstrongo poeto gyslelė, ar šį sakinį jam įkalė į galvą NASA atstovai? Spekuliacijų per 40 metų būta daug.
Tačiau geras N.Armstrongo vaikystės draugas „Kotcho“ Solacoffas turi savo versiją. Pasak jo, Ohajuje Neilas su draugais mėgo žaisti žaidimą, kuris turi panašumų su lietuvišku „Mama, mama, kiek man metų“. Mama vadinamas žaidimo vadovas turi pasakyti, didelį ar mažą žingsnį turi žengti žaidėjas. „Solacoffas mano, kad garsioji frazė išaugo iš žaidimų aikštelės ir Neilo vaikystės dienų. Tai man labai įstrigo“, - prisipažįsta žurnalistas A.Smithas.