Seimas trečiadienį priėmė atitinkamą Atmintinų dienų įstatymo
pataisą.
Rugpjūčio 23-ąją, kada minimas Europą padalijęs Molotovo-
Ribentropo paktas, pavadinti Europos diena stalinizmo ir nacizmo
aukoms atminti yra paraginęs Europos Parlamentas, tam pritarė ir
Vilniuje posėdžiavusi Europos saugumo ir bendradarbiavimo
organizacijos (ESBO) Parlamentinė Asamblėja.
Kaimyninės Latvijos Seimas rugpjūčio 23-ąją Stalinizmo ir nacizmo
aukų atminimo diena po karštų diskusijų oficialiai paskelbė praeitą
savaitę.
Nacizmo ir stalinizmo nusikaltimų sugretinimui pastaruoju metu
ypač priešinasi Rusija, kuri tai vadina istorijos iškraipymu.
Atmintinų dienų įstatymo pataisos projekto aiškinamajame rašte
teigiama, kad įstatymo projekto tikslas - Europos mastu išsaugoti
masinių trėmimų ir masinio naikinimo aukų atminimą ir taip dar labiau
įtvirtinti demokratiją bei stiprinti taiką ir stabilumą Europos
žemyne. Šiuo metu J.Ribentropo ir V. Molotovo paktą Lietuva mini kaip
Juodojo kaspino dieną.
„Atsižvelgiant į tai, kad Europos Parlamento rašytiniu pareiškimu
taip pat siekiama paminėti J. Ribentropo ir V. Molotovo paktą ir
siekiant išvengti to, kad šis paktas būtų minimas ir kaip Juodojo
kaspino, ir kaip Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti,
siūloma atsižvelgti į Europos Parlamento raginimą ir rugpjūčio 23-iąją
vadinti Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos
kelio diena“, - teigiama aiškinamajame rašte.
1939 metų rugpjūčio 23 dieną Sovietų Sąjungos ir nacistinės
Vokietijos užsienio reikalų ministrų Viačeslavo Molotovo ir Joachimo
von Ribbentropo pasirašyta nepuolimo sutartis
bei slapti Rytų Europos padalijimo protokolai su vėlesniais jų
pakeitimais, kurie įtraukė Lietuvą į SSRS interesų sferą, nulėmė pusę
amžiaus trukusią Lietuvos okupaciją.