Pasak vieno iš knygos autorių, Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininko dr. Ado Jakubausko, šis leidinys buvo labai seniai reikalingas ir išleistas pirmą kartą. Jis apima laikotarpį nuo Žalgirio mūšio 1410 metais iki 2008 metų.
„Laiko cezūra prasideda nuo Žalgirio mūšyje dalyvavusio chano Dželal-ad-Dino su trimis tūkstančiais karių, o baigiama iškiliausiais mūsų laikų Lietuvos totoriais. Biografiniame žinyne yra arti šimto garsiausių totorių biografijų, tarp jų - per 30 totorių karvedžių, pasaulinio garso mokslininkų, menininkų, dvasininkų. Stengėmės susisteminti ir pagal galimybes išsamiai pateikti jų biografijas“, - kalbėjo agentūrai ELTA dr. A.Jakubauskas.
Knygos pradžioje pateikiami du įvadiniai moksliniai straipsniai, supažindinantys su totorių bendruomenės Lietuvoje istorija, jos šiandiena, o antroje dalyje pateikiamos totorių asmenybių biografijos.
„Manau, kad šis žinynas padės mokslininkams tyrinėjant totorių problematiką. Vienas iš knygos autorių dr. Stanislavas Duminas iš Maskvos pateikė daug mokslinės medžiagos apie totorius viduramžiais - nuo 1397 iki 1698 metų, ir tai yra didelės vertės medžiaga mūsų knygai. Kitas autorius - dr. Galimas Sitdykovas ėmėsi devynioliktojo amžiaus, o aš susitelkiau ties XIX-XX amžiaus totorių istorija ir problematika“, - sakė A. Jakubauskas.
Daugiau kaip 300 puslapių iliustruotas biografinis žinynas išleistas lietuvių ir rusų kalbomis.
Pasak A. Jakubausko, planuojama po keleto metų suburti ženkliai didesnį autorių kolektyvą ir išleisti Lietuvos totorių enciklopediją, apimančią įvairius jų bendruomenės istorijos ir gyvenimo aspektus.
Šiuo metu Lietuvos totorių bendruomenėje skaičiuojama iki 4 tūkstančių narių. Daugiausia totorių gyvena Vilniaus, Kauno, Alytaus apskrityse.
Pasak istorikų, pavieniai totoriai ar jų grupės Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) galėjo atsirasti dar XIV a. pirmoje pusėje, plečiantis Lietuvos valstybei į totorių valdomas Rusijos žemes. Tačiau organizuotos totorių bendruomenės įsikūrė tik XIV a. pabaigoje (1397 m.). Tai buvusi didžiojo kunigaikščio Vytauto žygių į Aukso Ordą pasekmė. Totorių kariai Lietuvos didžiųjų kunigaikščių buvo vertinami už narsą, ištvermę ir ištikimybę valdovui.